Atrodo, kad prekybininkai ruošiasi branginti maisto produktus. Vakar jie išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog dėl konkurencijos kylančias maisto kainas prekybos tinklai kompensuoja iš savo pelno, ir pridūrė, kad tai amžinai tai nesitęs.

Kad vartotojai būtų patenkinti

Bendrovė "Maxima LT" pareiškė, kad siekdamas nebranginti maisto produktų prekybos tinklas visokioms nuolaidoms ir akcijoms šiemet jau išleido 12 mln. litų. Pernai konkurencinei kovai "Maxima" papildomai išleido 74 mln. litų. Tai sudarė beveik 1,5 proc. visų bendrovės metinių pajamų, kurių bendrovė atsisakė siekdama išlaikyti vartojimą ir neprarasti pirkėjų. Tiesa, visos nuolaidų programos bendrovei "Maxima LT" praėjusiais metais atsiėjo net  255 mln. litų.

"Galime sakyti, kad ekonominiu sunkmečiu apyvartą mums tenka nusipirkti – vartojimą išlaikome tik atsisakydami dalies pajamų ir mažindami prekių kainas. Papildomai bendrovės išleidžiami milijonai – tai kaina, kurią sumokame, kad rinkoje išliktume konkurencingi", – sakė bendrovės "Maxima LT" generalinis direktorius Gintaras Jasinskas.

Jo teigimu, sunkmečiui nesibaigiant, konkurencijos kovoje išleidžiamos sumos taip pat didėja. Metų pradžioje pabrangus žaliavai pieno perdirbėjai produkcijos kainas padidino maždaug dešimtadaliu, tačiau didžioji dalis pieno produktų "Maximos" pirkėjams neva nebrango. Tam, kad išlaikytų stabilias pieno produkcijos kainas, "Maxima" pirmus du šių metų mėnesius esą papildomai skyrė daugiau nei 2 mln. litų.

Kiti stengiasi neatsilikti

Praėjusiais metais daugiau nei 16 mln. esą buvo skirta išaugusiam pridėtinės vertės mokesčiui ir panaikintoms lengvatoms šviežiai mėsai kompensuoti. 57 mln. skirti užtikrinti, kad neaugtų kitų būtiniausių maisto produktų kainos. Pernai bendrovei priėmus sprendimą pačiai kompensuoti dalies mokesčių ir produktų bazinių kainų augimą, "Maximos" parduotuvių lentynose nebrango mėsa, pigiausia duona, dalis žuvies produktų, o šviežios daržovės, vaisiai, kruopos, miltai, makaronai, cukrus netgi atpigo.

Kiti prekybos tinklai pateikia panašius skaičius. "Mūsų tinklas yra gerokai mažesnis nei "Maximos", bet 2009 m. per savo nuolaidų programas mes išleidome 84,6 mln. litų. Be to, mūsų nuolaidos sunkmečiu padidėjo – 2008 m. įvairiausioms nuolaidoms skyrėme apie 73 mln. litų. Manau, kad dabar visi (prekybininkai – red. past.) daugiau ar mažiau vartojimą skatina atsisakydami savo pajamų, nes gamintojai nebesutinka mažinti kainų", – dienraščiui sakė prekybos tinklo "Norfa" atstovas Darius Ryliškis.

"Rimi" tikslių skaičių nepateikė, tačiau pasigyrė ilgalaikį kainų mažinimą atsisakydama dalies pajamų pradėjusi dar praėjusių metų pavasarį. Tuomet buvo sumažintos daugiau nei 4 tūkst. prekių kainos. Neatsilieka ir "Iki". Prekybos tinklas esą nuo pat pirmų ženklų, liudijančių mažėjančią vartotojų perkamąją galią, ėmė vykdyti įvairias socialinės rinkodaros programas, per kurias dovanojo galimybę nemokamai apsipirkti ir mažino kainas atsisakydami dalies pelno.

Altruistai už skatiką

Bendrovės "Maxima LT" vadovas taip pat pridūrė, kad konkuruoti kainomis bus siekiama ir ateityje. Tačiau brangstant energijos ištekliams ir šalies gamintojams vis dažniau užsimenant apie galimą kainų didėjimą 2010 m., vidinių išteklių kompensuoti produkcijos kainų augimą bendrovei lieka vis mažiau, rašoma bendrovės pranešime. Išgirdę konkurentų pareiškimus, kiti prekybos tinklai kaipmat patvirtino šios žodžius – tokios kainos amžinai nesilaikys. Taigi peršasi viena išvada – netolimoje ateityje prekybininkai ketina padidinti maisto produktų kainas ir bando nusimesti bent dalį atsakomybės, nors gamintojų teigimu, kainos mūsų parduotuvėse ir taip išpūstos.

Anksčiau prekybininkai žemesnes kainas palaikydavo spausdami tiekėjus ir susižerdavo papildomo pelno iš lentynų, įėjimo į rinką ir kitų mokesčių. Taigi šias pajamas galėjo skirti akcijoms ir nuolaidoms. Dabar esą konfliktai jau aprimę, tačiau gamintojai tikina, kad prekybininkai toli gražu nėra altruistai.

"Prekybiniai santykiai – įmonių susitarimo reikalas ir nelabai galiu ką nors komentuoti. Bet tas prekybininkų spaudimas buvo visada. Jis liko ir dabar. Nuolaidos iš dangaus nekrinta. Apskritai esu nusivylęs mūsų sistema, buvau Vokietijoje ir lyginau kainas – ten daržovės kelis kartus pigesnės nei pas mus, nors iš tų pačių šalių jas vežamės. Kainos pas mus tikrai išpūstos", – dienraščiui sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Gintautas Kniukšta.

Jis taip pat pridūrė, kad didelė dalis Lietuvos gamintojų savo prekes parduoda vietos rinkoje, tad yra priversti derėtis ir taikytis prie tam tikrų sąlygų.

"Su prekybininkais esame neseniai pasirašę naujas sutartis ir kol kas jie iš mūsų daugiau nieko nereikalavo. Visada būna taip, kad jie tempia į vieną pusę, o mes – į kitą", – pritarė ir bendrovės "Vesiga", gaminančios "Daumantų" prekės ženklu pažymėtus gaminius, direktorius Saulius Grinkevičius.

Ne pirmas kartas

Kad derybos dėl kainų sunkmečiu yra intensyvesnės, pripažino ir alkoholio gamintojai. Tačiau bendrovės "Stumbras" rinkodaros vadovas Algirdas Čiburys patikino, kad įmonė su prekybininkais nesipyksta. Gamintojai esą supranta, kad sunkmečiu mažėja pardavimas ir didėja akcijų, nuolaidų įtaka, tad dėl kiekvienos nuolaidos tenka derėtis. Tačiau neįprastai didelio spaudimo jis tikina pastaruoju metu nepatyręs.

Beje, tai jau ne pirma panašaus pobūdžio prekybininkų reklamos akcija. 2007 m. pabaigoje bendrovė "Maxima LT" paskelbė savo lėšomis mažinsianti 1 tūkst. prekių kainas. Bendrovė atsisakė vadovautis Prekybos tinklų geros verslo praktikos kodeksu ir pakvietė tiekėjus iš naujo derėtis dėl mažesnių kainų. Tiesa, tada, kaip ir dabar, karą aukštoms kainoms paskelbę prekybininkai tiesiog kovoja tarpusavyje dėl pirkėjų.

Apynasris prekybininkams

Po mėnesio (nuo balandžio 1 d.), kai įsigalios Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, tinklai nebegalės iš gamintojų reikalauti įvairiausių mokesčių: įėjimo į rinką, prekių išdėstymo ir kitų.

Prekybininkai taip pat negalės reikalauti, kad gamintojai kompensuotų jiems negautą pelną už prekių pardavimą, mokėtų už naujų parduotuvių įrengimą, kompensuotų išlaidas, patiriamas sprendžiant vartotojų skundus, organizuojant pardavimo skatinimo akcijas t. t.

Kaip bus laikomasi šio įstatymo nuostatų, kontroliuos Konkurencijos taryba.