Stebimas brangimas

Metų pradžioje Lietuvoje kilo skandalas dėl neproporcingai išaugusių maisto produktų kainų.

Remiantis statistika, maisto produktų kainų didėjimas nebuvo itin drastiškas: tiesa, reikšmingai pabrango daržovės ir vaisiai (atitinkamai, 9,7 proc. ir 5 proc.), taip pat žuvis (3 proc.), aliejai ir riebalai (2,5 proc.), cukrus, uogienė, medus, šokoladas ir saldumynai (2,2 proc.), taip pat duona ir grūdų produktai (0,9 proc.), tačiau kai kas šiais metais, palyginti su pernai, atpigo: pavyzdžiui, pieno, sūrio ir kiaušinių produktai (–0,5 proc.), kiti produktai (-0,3 proc.), mėsa (–0,2 proc.).

Kita vertus, paslaugų sektoriuje situacija – kitokia: nuo 2015 m. paslaugų kainos Lietuvoje nuosekliai auga. Pernai tas didėjimas siekė daugiau nei 5 proc., taigi sparčiausiai iš visų ES šalių.

Deja, ekonomikos ekspertai, kalbėdami apie paslaugų kainas, nieko gero nežada: anot jų, panašia kryptimi, t.y. aukštyn, paslaugų kainos turėtų keistis ir artimiausiu metu dėl tolesnio vidutinio darbo užmokesčio augimo bei tikėtino paslaugų kainų artėjimo prie ES vidurkio.

Kas brango, kas pigo?

Daugiausia Lietuvoje brango poilsio ir kultūros paslaugos (apie 7 proc.), viešbučių, kavinių bei restoranų paslaugos (5,4 proc.), taip pat švietimo paslaugos (4,1 proc.). Brango ir loterijų bilietai, drabužiai bei avalynė, tabako gaminiai.

Kita vertus, mažėjo transporto ir komunalinių paslaugų kainos, taip pat atpigo degalai bei tepalai.

Trūksta pinigų

Kainų augimas – jautrus klausimas, mat atlyginimai ir pensijos Lietuvoje – mažos ir auga gana lėtai.

Tarkim, vidutinis darbo užmokestis Vokietijoje siekia 3,6 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių), o Lietuvoje (neatskaičius mokesčių) – 711,9 euro (į rankas – 600 eurų). Kalbant apie minimalią algą, Liuksemburge ji siekia daugiau nei 1,9 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių), o Lietuvoje – 380 eurų (neatskaičius mokesčių).

Pagaliau vidutinė senatvės pensija mūsų šalyje siekia apie 256 eurus, o Estijoje – jau beveik 400 eurų, ką jau kalbėti apie tokias valstybes kaip Danija. Šios Skandinavijos šalies senjorai laikomi pačiais turtingiausiais pasaulyje, mat jų senatvės pensijos neretai pranoksta solidų atlyginimą, kurį gaudavo dirbdami.

Pagal daugelį šių kriterijų Lietuva – viena skurdžiausių ES šalių. Prasčiau už mus gyvena tik bulgarai ir rumunai.

Nieko nuostabaus, kad kainų artėjimas link ES vidurkio atrodo grėsmingai.

Infliacija didės?

Remiantis Lietuvos banko (LB) duomenimis, bendrasis kainų lygis mūsų šalyje šiais metais kilo nedaug, t.y. pirmųjų septynių šių metų mėnesių bendrasis kainų lygis buvo apie 0,5 proc. didesnis nei prieš metus. Kaip ir 2015 m., šiemet jį labiausiai mažino degalų kainos, krintančios dėl to, kad ir pasaulinės naftos kainos šiemet mažėjo.

Tiesa, paslaugų kainos didėjo, o įtakos tam turėjo gerokai augantis privatusis vartojimas ir didėjančios darbo sąnaudos.

2017 m. infliacija, anot LB prognozės, turėtų augti, nes kol kas manoma, kad pasaulinės energijos žaliavų kainos kitąmet bus didesnės nei šiemet. Kita vertus, žaliavų rinkoms būdingas didelis kintamumas, todėl ir infliacija gali būti kitokia, nei šiuo metu tikimasi.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje (2015–2016 m.)

– 2016 m. II ketv. bruto – 771,9 euro; neto – 600,8 euro.

– 2016 m. I ketv. bruto – 748 eurai; neto – 583,9 euro.

– 2015 IV ketv. bruto – 756,9 euro; neto – 584,8 euro.

– 2015 III ketv. bruto – 735,1 euro; neto – 569 eurai.

Minimalios algos augimas (neatskaičius mokesčių) Lietuvoje (2006–2016 m.)

– Nuo 2016 m. liepos mėn. – 380 eurų.

– Nuo 2016 m. sausio mėn. – 350 eurų.

– Nuo 2015 m. liepos mėn. – 325 eurai.

– Nuo 2014 m. spalio mėn. – 1 035 litai (300 eurų).

– Nuo 2013 m. sausio mėn. – 1 000 litų (289,6 euro).

– Nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. – 850 litų (246,2 euro).

– Nuo 2008 m. sausio mėn. – 800 litų (231,7 euro).

– Nuo 2007 m. liepos mėn. –  700 litų (202,7 euro).

Komentaras

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

– Kas lemia paslaugų kainos augimą Lietuvoje?

– Yra trys faktoriai: pirmasis – kiek žmonės gali mokėti už paslaugas. Kalbant apie visokias kirpyklas ir pan., svarbiausias veiksnys yra žmonių pajamos. Kuo daugiau žmonės turi pajamų, tuo gali už paslaugas susimokėti daugiau. Dėl to kainos kyla. O ką mes matome per pastaruosius kelerius metus – žmonių atlyginimai Lietuvoje auga.

Antrasis veiksnys – tikrai neatmesčiau spartaus minimalios mėnesinės algos kilimo pastaraisiais metais. Dalis paslaugų sektoriaus darbuotojų arba dirba už minimalų atlyginimą, arba, tarkime, dirba su verslo liudijimais, nuo kurių mokami mokesčiai yra susieti su minimaliu atlyginimu. Taigi, kai auga minimali alga, didėja ir verslo liudijimo mokesčiai, tad tenka didinti paslaugos kainą.

Trečias faktorius – euro efektas, t.y. kainos apvalinamos. Taigi, manau, tai būtų trys esminiai veiksniai, kurie labai plačiais bruožais paaiškintų kainų kilimą Lietuvoje.

– Kokį poveikį kainoms kilti gali turėti rinkos mažėjimas, susijęs su emigracija?

– Viena vertus, rinkos dydis priklauso nuo vartotojų, t.y. kiek jų yra, kita vertus, ir nuo to, kiek vartotojai turi pinigų arba kokios yra jų pajamos. Šalyje, jeigu ji turi daug gyventojų, tačiau jie neturtingi, rinkos galimybės apskritai yra mažos.

Lietuvos atveju reikėtų žvelgti ne tik į absoliutų gyventojų skaičių, tačiau ir pajamas bei amžiaus struktūrą.

Pavyzdžiui, paslaugų, kurios yra skirtos senjorams, paklausa, ko gero, nesumažėjo. O gal net ji išaugs po kurio laiko, jeigu senjorai ateityje turės daugiau pinigų. Kaip jau minėjau, svarbu atsižvelgti ne tik į gyventojų skaičiaus mažėjimą, bet ir į pajamas.

– Šiuo metu energetinių žaliavų kainos pasaulyje – santykinai žemos, tačiau jos gali išaugti. Ar tai nulems kainų kilimą?

– Reikėtų kalbėti apie du poveikius: vienas – statistinė infliacija, kuri yra skaičiuojama. Šia prasme atpigę naftos produktai dabar, pavadinkime, tempia žemyn infliacijos rodiklius. Bet jeigu ateityje nafta brangs, tai mes tikrai pajusime poveikį. T.y. statistinė infliacija tikrai išaugs.

Antras gana svarbus, sakyčiau, gal net svarbesnis dalykas yra tai, kad energijos produktai – ar tai būtų degalai, ar šildymas – sudaro nemažą dalį išlaidų kiekvienos šeimos biudžete. Ir tai dažniausiai yra tos išlaidos, kurios yra svarbesnės. Kitaip sakant, tikrai pirmiau susimokėsi už šildymą ar benziną, kad galėtum nuvykti į darbą, nei įsigysi naują suknelę.

Jeigu gerokai išaugs energijos, naftos kainos, tai didžiąją dalį tų išlaidų, kurias dabar žmonės leidžia suknelėms arba kelnėms, išleis degalams ir šildymui. Tai turės neigiamo poveikio kitoms rinkoms, o tai atsilieps ir kainoms.