Kam naudingas "Iki" pasitraukimas? Pereiti į pagrindinį turinį

Kam naudingas "Iki" pasitraukimas?

2014-01-20 15:00

Vieną didžiausių prekybos tinklų "Iki" valdanti užsienio kapitalo Lietuvos bendrovė "Palink" parduoda savo įmonę Latvijoje kitam tinklui "Mego". Latvijoje dirbantys lietuvių verslininkai sako, kad "Iki" pasitraukimas sumažins konkurenciją ir pablogins vartotojų padėtį.

Kam naudingas "Iki" pasitraukimas?
Kam naudingas "Iki" pasitraukimas? / Š. Mažeikos / BFL nuotr.

Vieną didžiausių prekybos tinklų "Iki" valdanti užsienio kapitalo Lietuvos bendrovė "Palink" parduoda savo įmonę Latvijoje kitam tinklui "Mego". Latvijoje dirbantys lietuvių verslininkai sako, kad "Iki" pasitraukimas sumažins konkurenciją ir pablogins vartotojų padėtį.

Išsilaikyti nepavyko

"Sprendimas priimtas optimizuojant įmonių grupės veiklą ir orientuojantis į rinkas, kuriose dirbame efektyviau, – Latvijoje mūsų rinkos dalis buvo per maža, kad galėtume sėkmingai konkuruoti. Didelės įtakos mūsų užsienio investuotojų sprendimui nebeinvestuoti į Latvijos rinką turėjo ir 2012 m. neteisėtai iškelta nemokumo byla. Visi šie veiksniai paskatino priimti sprendimą palikti Latvijos rinką", – vakar išplatintame pranešime sakė "Palink" generalinis direktorius Emilis L.Stefanovas.

Bendrovės sprendimu, 100 proc. "Palink" akcijų perleidžiama Latvijos bendrovei "Mego". Tiesa, akcijų pirkimo–pardavimo sandoriui, kurio vertė neskelbiama, dar turi pritarti Latvijos konkurencijos taryba.

Jei nebus netikėtumų, tarybos sprendimas turėtų būti teigiamas, nes abiejų įmonių užimama rinkos dalis nedidelė – "Mego" valdo apie 2,5 proc., o "Iki" – 3–4 proc. rinkos.
Neoficialių šaltinių teigimu, pirkti tinklą buvo pasiūlyta keliolikai investuotojų, tarp jų – Baltijos šalyse veikiantiems prekybos tinklams.

Prekybos tinklas "Mego" valdomas fizinių asmenų, o didžiausias akcininkas – Latvijos pilietis Michailas Ullanas, vadovaujantis bendrovei "Mono Holdings".

Teigiama, kad "Mego" plėtra, įsigyjant "Palink", buvo strateginis žingsnis, siekiant padidinti rinkos dalį. Šiuo metu didžiausi prekybos tinklai Latvijoje yra Skandinavijos kapitalo "Rimi" ir lietuviško kapitalo "Maxima".

Kaip rašė delfi.lv, prekybos tinklą valdančios bendrovės "Mego" valdybos narė Inara Chupenija tvirtino, kad 15 metų veikiančiam latvių kapitalo prekybos tinklui "Mego" "Iki" įsigijimas yra didelis įvykis.

"Sprendimas įsigyti dalį "Palink" įmonės kapitalo buvo priimtas dėl to, kad mes ketiname plėstis, siekdami tapti stipresni Latvijos rinkos žaidėjai ir pasiūlyti klientams kokybiškesnį aptarnavimą. Vis dėlto iš pradžių dar reikia sulaukti Konkurencijos tarybos sprendimo", – sakė I.Chupenija.

Telksis Lietuvoje

"Iki" Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis dienraščiui taip pat sakė, kad sprendimas atsisakyti Latvijos rinkos padės tinklui dar labiau įsitvirtinti Lietuvoje.

"Sprendimas priimtas dėl jau minėtų priežasčių – norime koncentruotis į Lietuvos rinką, čia esame daugiausia parduotuvių turintis tinklas – turime 240 parduotuvių, mūsų apyvarta nuosekliai auga. Taip pat suveikė ir neteisėtai iškelta nemokumo byla. "Maximos" griūtis šių sprendimų niekaip nepaveikė.  Kol kas eiti į kitas rinkas neplanuojame", – sakė A.Petraitis.
Pasak jo, "Iki" Lietuvoje pernai atidarė penkias parduotuves, rekonstravo 38, panašiu tempu, anot jo, bus žengiama ir šiemet.

Lėmė prasta vadyba?

Biurų ir logistikos, taip pat maisto produktų linijos "Valdo" verslą Latvijoje plėtojantis verslininkas Valdemaras Valkiūnas sakė nesantis toks tikras, kad Konkurencijos taryba lengvai pritars šiam sandoriui. V.Valkiūnas rinką neblogai pažįsta būtent dėl to, kad tiekia produkciją beveik visiems Latvijoje veikiantiems prekybos tinklams.

"Per didelis susikoncentravimas niekada prekyboje nėra gerai, bet pagrindinė priežastis, kurią išsiaiškinau ir kuri atvedė prie šio sprendimo, yra vadybos problema: į rinką atėjusi "Iki" vadybininkų bei didelę grupę darbuotojų pasiėmė iš "Rimi" ir veikė pagal šabloną – tai nepasiteisino, galbūt ten buvo ne patys geriausi darbuotojai. Ką daro "Maxima", kitos įmonės? Jie vežasi savus, lietuvius. Latvijoje pragyvenau 30 metų, galiu patvirtinti, kad lietuviai yra tikrai geriausi, ir tai sakau be jokios ironijos", – sakė V.Valkiūnas.

Koncentracija nėra gerai

Anot jo, "Mego" ir "Palink" sandoris turės įtakos ir jo paties verslui, tiesa, ar neigiamos, ar teigiamos, kol kas esą anksti sakyti. Pagrindinis "Mego" akcininkas M.Ulmanas, anot V.Valkiūno, prieš kurį laiką jau yra įvykdęs keletą stambių sandorių, kai kurios parduotuvės veikia franšizės principu, tad reali rinkos padėtis nematoma vertinant tik "Mego" pajėgumus. Jo paties reputacija esą gan neutrali – veikla nėra pernelyg viešinama.

"Apskritai man labai keistas žingsnis, kai gan mažas rinkos dalyvis perka didžiulio prekybos tinklo padalinį. Taip, jie turi "Baltstor" franšizę, panašiai, kaip Lietuvoje veikia "Aibė". Tad jie sustiprins savo įtaką rinkoje. Matote, vartotojams gali būti ir komfortiškiau, bet tai nereiškia sveikatos bei laimės – gali būti ir žudomos mažos parduotuvės, maži tinklai. Kur ta riba? Bus kaip su "Pepsi-cola" ir "Coca-cola" – bus keli didieji tinklai, o visi žvalgysis atgal to gero, kurio nebeliko", – svarstė jis.

Konkurentai sveikina

Nors rinkoje galioja logika, kad prekybos tinklų koncentracija mažina konkurenciją ir kelia kainas vartotojams, "Maximos group" komunikacijos vadovė Olga Malaškevičienė tvirtino priešingai, esą "dviejų parduotuvių tinklų sujungimas – tai neabejotina nauda pirkėjams".

"Tinklų jungimasis rodo, jog koncentracija stiprėja, o tai reiškia, kad konkurencija tarp mažmeninės prekybos tinklų tik stiprės. O kuo didesnė konkurencija – tuo didesnė nauda vartotojui, dėl kurio varžosi visi rinkos žaidėjai", – sakė ji.

Ji dar kartą pripažino, kad tragedija Zuolitūdėje paveikė prekybą Latvijoje. Esą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pastebima, kad apyvarta sumažėjusi. Esą dabar, kai atsirado dar vienas stiprus rinkos dalyvis, teks dar labiau pasitempti.

"Rinkoje atsiranda stipresnis žaidėjas, su kuriuo skaitytis reikės visiems konkurentams, kartu ir mums. Dar anksti vertinti, kokią įtaką rinkoje turės padidėjęs tinklas, tai daug priklausys ir nuo tolesnių veiksmų", – kalbėjo O.Malaškevičienė.

Kainos mažės?

"Rimi Latvijos" vykdomasis direktorius Valdis Turlaisas dienraščiui sakė, kad "Iki" pasitraukimas tik įrodo, jog Latvijos prekybos sektorius yra "komplikuotas ir palyginti mažai pelningas".
"Tai – labai konkurencinga aplinka, o klientų perkamoji galia vis dar nedidelė. Be to, prekybininkams taikomos griežtos taisyklės ir suvaržymai. Bendrovės, liekančios rinkoje, turi parengti ilgalaikius planus ir siekius, kurie padėtų pasirengti sunkiems laikams bei palyginti prastiems finansiniams rodikliams", – sakė jis.

"Rimi" atstovas taip pat tvirtino, kad Latvijos mažmeninės prekybos sektoriuje jau kurį laiką pastebimas įmonių susijungimas, ypač smulkiojo verslo ir kooperatyvų sektoriuje. Jis pripažino, kad sustiprėję konkurentai galės veikti efektyviau ir tai galbūt lems mažesnes maisto produktų kainas.

"Aišku, konkurentų sustiprėjimas paveiks ir "Rimi", bet mes jau ir taip veikiame aktyvioje konkurencinėje aplinkoje, nepraeina nė dienos nemąstant, kaip Latvijos žmonėms savo pasiūlymus iškelti į pirmą vietą", – tvirtino V.Turlaisas.

Atsikando didesnį kąsnį

2012 m. "Palink" Latvijoje apyvarta smuko 9 proc., iki 331,8 mln. litų, – teigiama, kad jos sumažėjimui įtakos turėjo inicijuota nemokumo byla.

Devynerius metus Latvijoje veikianti "Palink" yra tarp penkių didžiausių prekybos tinklų, pernai ji valdė 51 parduotuvę, jose dirba daugiau kaip 900 darbuotojų.

Didžiausia tiesioginė "Palink" akcininkė yra Vokietijos mažmeninės prekybos milžinė "Rewe", valdanti 44,35 proc. akcijų. Meno saloje registruota "Baltisches Haus" ir Šveicarijos "Coop" valdo po 20 proc., Belgijos "Eln. Fr. Colruyt" – 10,5 proc., o Prancūzijos "Unilec" – 5 proc. akcijų.

Bendrovė "Mego" Latvijoje veikia nuo 1999-ųjų, turi 36 parduotuves, kuriose dirba 600 žmonių. Iš viso Latvijoje veikia 53 "Mego" prekės ženklo parduotuvės.

Naujausiais (2012 m.) duomenimis, tinklo metinė apyvarta siekė 45,4 mln. latų (apie 225 mln. litų), o 2012 m. nuostoliai – 480 tūkst. latų (apie 2,4 mln. litų). Palyginkime: 2013-ųjų Latvijos "Palink" padalinio apyvarta siekė 95,2 mln. latų (apie 460 mln. litų).

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų