Nors keleivių, besinaudojančių geležinkelių transportu, srautas kasmet didėja, dėl patiriamų nuostolių maršrutus tenka optimizuoti. Vis dėlto augantis susidomėjimas tarptautiniu susisiekimu ir investicijos į infrastruktūrą žada, kad geležinkelių konkurencingumas išaugs dar labiau.

Trumpinamas kelionės laikas

Pastarieji treji metai rodo, kad geležinkelių paklausa šalyje nuolat auga – geležinkelių transportu besinaudojančių keleivių skaičius praėjusiais metais, palyginti su 2010 m., vietinio susisiekimo srityje išaugo 7,6 proc., tarptautinio – 3 proc.

Šiemet per pirmus dešimt mėnesių keleivių skaičius vietinio susisiekimo srityje augo šiek tiek lėčiau – siekė apie 2 proc., tačiau tarptautinio šoktelėjo net 30 proc. Pastarąjį itin smarkų augimą lėmė didėjantis maršruto Vilnius–Minskas–Vilnius populiarumas, kaip sakė akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dalijus Žebrauskas.

Jo nuomone, keleivių srautas pastaruoju metu didėjo dėl to, kad pradėta tiesiogiai tenkinti keleivių poreikius.

"Pirmiausia didžiausias dėmesys skirtas kelionės sąlygoms gerinti bei pačių paslaugų kokybei tobulinti, įsigyjant naujus komfortiškus riedmenis ne tik keliauti pagrindiniais, bet ir ne tokiais intensyviais maršrutais. Dėl to taip pat sutrumpinamas kelionės laikas", – sakė D.Žebrauskas. Pavyzdžiui, kaip pabrėžė jis, iki 2015 m. elektrifikavus ruožą nuo Vilniaus iki Minsko, kelionė šiuo maršrutu sutrumpės perpus – vos iki dviejų valandų.

"Sutrumpinus važiavimo laiką bus įgytas svarus pranašumas prieš kitų transporto rūšių bendroves, todėl tikimasi pritraukti dar daugiau keleivių. Be to, pradėjus eksploatuoti naujus modernius elektrinius traukinius, keleiviams bus pagerintos ir keliavimo sąlygos bei užtikrintas aukštas komforto lygis – tai taip pat turės didelę įtaką pasirenkant šią keliavimo priemonę", – pridūrė pašnekovas.

Neišbrenda iš nuostolių

Vis dėlto augantis keleivių skaičius ir už jų vežimą gaunamos pajamos nekompensuoja sąnaudų, kurių bene didžiausią dalį sudaro geležinkelių infrastruktūros mokesčiai. Todėl keleivių vežimas išlieka nuostolingas.

"Nereikia pamiršti, kad "Lietuvos geležinkeliai", kitaip nei kitos žemės transporto bendrovės, turi savo lėšomis tvarkyti ir prižiūrėti savo kelius, o tai reikalauja didelių investicijų. Be to, perveždama keleivius bendrovė teikia būtiną socialinę paslaugą, kuri yra pagrįsta ne ekonominės, o socialinės naudos kriterijumi ir kurią ji yra įsipareigojusi teikti viešųjų paslaugų teikimo sutarties pagrindu", – priežastis vardijo D.Žebrauskas.

Kita vertus, keleivių vežimas geležinkelių transportu yra nuostolingas visose Europos valstybėse – pelną neša vos keli maršrutai. Tačiau kitose Europos valstybėse šis nuostolis, kaip pabrėžė pašnekovas, padengiamas iš valstybės biudžeto. O Lietuvoje valstybės skiriamų dotacijų visiems patiriamiems nuostoliams kompensuoti nepakanka. "Todėl bendrovė priversta nuostolius dengti iš kitų vykdomų veiklų ir ieškoti kitų įmanomų būdų mažinti sąnaudas", – sakė jis.

Atsižvelgia į statistiką

D.Žebrausko teigimu, vienas būdų mažinti sąnaudas yra nepopuliarių maršrutų optimizavimas. Tačiau pašnekovas atkreipė dėmesį, kad bet kokie maršrutų pakeitimai vykdomi atlikus keleivių srautų analizę bei atsižvelgus į ilgalaikius vežtų keleivių statistinius duomenis: "Visai nepopuliarūs ir labai nuostolingi maršrutai panaikinami arba sutrumpinami."

Šiuo metu "Lietuvos geležinkelių" traukiniai kursuoja 50 vietinių ir 2 tarptautiniais maršrutais. Naujų keleivinių geležinkelio maršrutų bendrovė pastaruoju metu nėra pasiūliusi, o pastarąjį kartą susisiekimo maršrutai atnaujinti prieš keletą metų, kai pradėjo kursuoti traukinys iš Vilniaus geležinkelio stoties į Tarptautinį Vilniaus oro uostą bei tarp Kauno ir Šiaulių miestų.

Pastaruoju metu siekiant sumažinti bendrovės nuostolius buvo sutrumpintas vieno traukinio maršrutas Kaunas–Marijampolė iki Kaunas–Kazlų Rūda. Taip pat sutrumpintas maršrutas Vilnius–Šeštokai–Vilnius iki Kaunas–Šeštokai–Kaunas. Tačiau D.Žebrauskas pabrėžė, kad norintiems kelionę tęsti iki Vilniaus ar atgal kelionės sąlygos beveik nepakito, nes keleiviams Kauno stotyje sudarytos galimybės patogiai persėsti į priderintus traukinius: "Be to, tokie jungtiniai maršrutai yra labai populiarūs kitose Europos šalyse. Jei nutiesus europinę "Rail Balticos" vėžę iki Kauno keleivių srautas didės, svarstysime galimybę atkurti tiesioginį susisiekimą."

Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu "Lietuvos geležinkeliai" atlieka konkurencinės aplinkos bei plėtros galimybių studiją atskiriems vietiniams maršrutams įvertinti bei analizuoja šiais maršrutais keliaujančių keleivių srautus. Gavus galutinius tyrimų rezultatus bus galima įvertinti ir naujų maršrutų poreikį.

"Kasmet sudarant naujus traukinių tvarkaraščius, kursavimo grafikas derinamas prie keleivių darbo, mokslo įstaigų darbo laiko, taip pat atsižvelgiant į sezoniškumo kriterijų ir pan.", – patikino D.Žebrauskas.

Situaciją išjudins "Rail Baltica"

D.Žebrauskas pastebi, kad tarptautiniai maršrutai ne itin populiarūs. Dėl mažų keleivių srautų kai kurių jų, pavyzdžiui, maršruto iš Lietuvos į Rygą, teko atsisakyti. Ir šiuo metu siūlomas geležinkelio maršrutas iš Lietuvos į Sankt Peterburgą nėra itin populiarus, nors keleivių skaičius nesmarkiai auga. Per dešimt šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šio maršruto keleivių skaičius padidėjo 4 proc. Tam, pašnekovo teigimu, įtakos turėjo nuo šių metų vasarį pasiūlyta mažesnė traukinio bilieto kaina, keliaujant sėdimajame vagone.

"Tačiau, įgyvendinus "Rail Balticos" projektą, investicijų į tarptautinių maršrutų plėtrą bus skirta daugiau. Juk geležinkelio kelias tiesiogiai sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą ir Taliną, be to, Lenkiją ir Vakarų Europą geležinkeliu bus galima pasiekti lengviau ir greičiau", – sakė D.Žebrauskas ir pabrėžė, kad iš Vilniaus keliaujant per Varšuvą pagerės sąlygos pasiekti Berlyną, Prahą, Vieną, Paryžių ir kitus didžiuosius Europos miestus.

Sukūrus naujus geležinkelio maršrutus bus galima konkuruoti su kitų rūšių transportu greičio, kainos ir patogumo atžvilgiu. "Kadangi žmonių poreikis keliauti, ypač į Vakarų Europos šalis, ne mažėja, o tik didėja, tikimės pritraukti nemažai keleivių", – prognozavo pašnekovas.

Atnaujina riedmenis

Siekdami skatinti geležinkelių transporto priemonės konkurencingumą ir didinti susidomėjimą ja, "Lietuvos geležinkeliai" jau nuo 2008 m. pradėjo intensyvią turimų senų riedmenų atnaujinimo strategiją.

Šiuo metu bendrovė eksploatuoja 32 dyzelinius traukinius, iš kurių 16 yra seni (bet 12 iš jų modernizuoti), 13 elektrinių traukinių, iš kurių 8 yra seni (iš jų 5 modernizuoti).

"Per pastaruosius penkerius metus "Lietuvos geležinkeliai" įsigijo 21 naują traukinį. Jie pagaminti remiantis naujausiomis technologijomis ir atitinkantys šiuolaikinius keleivių poreikius", – apie geležinkelių atsinaujinimą pasakojo D.Žebrauskas.

Riedmenų atnaujinimo strategiją žadama tęsti ir jau iki 2015 m. įsigyti 5 elektrinius bei 3 dyzelinius traukinius. Gavus ES finansavimą, 2015–2020 m. siekiama įsigyti 8 elektrinius ir 9 dyzelinius traukinius.

"Tikimės, kad gavę ES paramą visiems naujų riedmenų įsigijimo projektams, iki 2020 m. visiškai atnaujinsime esamą dyzelinių ir elektrinių traukinių parką", – sakė pašnekovas.