Išankstinės prognozės, kad dėl sugriežtintų kuro reikalavimų Baltijos jūroje dvigubai sumažės laivyba, nepasitvirtino jūrinių keltų srityje.

Išaugo pelningumas

Dauguma Baltijos jūros keltų kompanijų šių metų pirmąjį ketvirtį dirbo netgi sėkmingiau nei pernai. Ir tai galėjo lemti 2014 metais vykęs kruopštus pasirengimas šiems metams, didelis ir išankstinis kai kurių išlaidų mažinimas.

Kaip skelbia „DFDS Seaways“ kompanija jos krovinių apyvarta palyginti su 2014 metais augo 2,5 proc., o keleivių – net 9,4 proc. Tai pagrinde vyko dėl laivybos Šiaurės jūros regione. Baltijos jūros regione dėl Rusijos krizės tiek krovinių apyvarta, tiek pajamos mažėjo.

„DFDS Seaways“ Klaipėdos padalinio vadovas Jonas Nazarovas pripažino, kad 2014 ir 2015 metai yra vieni sunkiausių jų kompanijos veikloje Klaipėdoje. Lietuvoje ši danų keltų kompanija dirba jau 14 metų.

Kaip teigė „DFDS Seaways“ kompanijos generalinis direktorius Nielsas Smedergardas, praėjusiais metais priimti sprendimai padėjo sumažinti kompanijos priklausomybę nuo susitraukiančios Rusijos rinkos. Buvo atsisakyta kai kurių laivybos linijų, kurios susietos ir su Rusija.

Bene svarbiausias „DFDS Seaways“ rodiklis yra laivybos operacijų pelningumas. Jis 2015 metais palyginti su 2014-aisiais išaugo net 2,8 kartus. Tai lėmė trijų nuostolingų linijų uždarymas, mažesnės laivų kuro kainos, laiku įdiegtos sudegusio kuro išvalymo sistemos.

Mažino išlaidas darbuotojams

Kitas Baltijos jūros keltų laivybos gigantas kompanija „Viking Line“ skelbiasi šiemet netgi padidinusi savo rinkos dalį Baltijoje nuo 33 iki 35 proc.

Šis koncernas per I ketvirtį 1,5 proc. iki 105 mln. eurų padidino savo pardavimus ir tuo pat metu 7,7 proc. iki 78 mln. eurų sumažino savo veiklos išlaidas. Jos mažėjo dėl pigesnio kuro, taip pat 9 proc. sumažinus atlyginimus, atleidus per 150 žmonių „Viking Line“. Iš viso „Viking Line“ operuoja 7 laivais penkiose linijose. Joje dirba 2577 žmonės, iš jų – 1953 – jūroje.

Kompanija 43,6 tūkst. daugiau plukdė keleivių ir 3,3 tūkst. vienetų daugiau automobilių. Šiemet „Viking Line“ daugiau įvairių nuolaidų taikė keleiviams, todėl pajamos iš jų mažėjo 1.3 proc. iki 91,5 mln. eurų. Tuo pat metu net 26,7 proc. kilo pajamos iš krovinių gabenimo. Iš viso jos sudarė 12,6 mln. eurų.

Šiais metais „Viking Line“ tam tikrą ekonomiją pajuto ir dėl to, kad ji vienintelė Baltijos jūroje turi dujomis varomą keltą „Viking Grace“. Visuose kituose laivuose jai 2014 metais teko diegti sudegusio kuro valymo filtrus. Tai padidino keltų laivybos išlaidas.

Laivybos kompanijos kaip didžiulę problemą akcentuoja nestabilias laivų kuro kainas – jos tai krenta, tai vėl kyla.

Pajuto Rusijos krizę

Kitas Baltijos jūros gigantas – kompanija „Finnlines“ gavo 116 mln. eurų pajamų – 7,9 proc. mažiau nei pernai.

Kaip tik šiemet „Finnlines“ skyrė dalį pajamų laivams modernizuoti – juose įdiegtos sudegusio kuro valymo sistemos – „skruberiai“.

„Tallink“ ir „Silja Line“ pajamos šiemet per I ketvirtį siekė 190 mln. eurų. Tai 1 proc. daugiau nei pernai, nors keleivių sumažėjo net 5,9 proc. iki 1,8 mln. Stabilūs srautai išliko keltų linijoje tarp Talino ir Helsinkio, o krovinių daugėjo net 20 proc.

Apie 10 proc. tiek keleivių, tiek krovinių mažėjo  linijose tarp Estijos ir Švedijos. Didžiausias nuosmukis linijoje tarp Latvijos ir Švedijos – keleivių (-41 proc.), krovinių (-59 proc.), lengvųjų automobilių (-33 proc.). Bendrai pardavimai linijoje tarp Rygos ir Stokholmo mažėjo 39 proc.  Manoma, kad šiame maršrute labiausiai pasijuto Rusijos krizės įtaka.