Rinkos tyrimų bendrovės „GfK“ duomenimis, pernai Lietuvoje iš viso buvo parduota beveik 13 tūkst. kapsulinių ir tiek pat automatinių kavos aparatų. Beveik 10 tūkst. kavos aparatų Lietuvoje nupirkta vien per praeitų metų gruodį.

„Kai kurie gamintojai prognozuoja, kad vienokį ar kitokį kavos aparatą netolimoje ateityje bus galima rasti beveik kiekvieno lietuvio namuose. 2017-ųjų rezultatai rodo, kad prognozės – ne iš piršto laužtos ir vizija greitai tampa realybe.

Per metus kapsulinių kavos aparatų pardavimai išaugo beveik 25 proc., o automatinių – 23 proc. Tai reiškia, kad vis daugiau tautiečių atsisako vakariečius stebinančio įpročio gerti užpilamą kavą ir renkasi patogesnį bei kokybiškesnį kavos ruošimo būdą“, – dėsto R. Štaras.

Pasak jo, pirkėjų susidomėjimą kavos aparatais lemia besikeičiančios kartos ir gerėjantis bendras pragyvenimo lygis šalyje. Vis daugiau žmonių turi progą paragauti kokybiškos kavos, o tai padarius, grįžti prie senų įpročių jau būna sunku.

R. Štaro teigimu, 2016-aisiais kavos aparatų Lietuvoje buvo nupirkta 30 proc. daugiau nei 2015-aisiais, o 2017-aisiais kavos aparatų rinka šalyje ūgtelėjo dar beveik 17 proc. Vien „Topo centro“ parduotuvėse 2017-aisiais buvo parduota 35 proc. daugiau automatinių kavos aparatų nei 2016 m., o kapsulinių kavos aparatų per tą patį laikotarpį parduota beveik du kartus daugiau.

Prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė sako, kad didesnėse šio tinklo parduotuvėse irgi galima įsigyti kavos aparatų – jų paklausa išlieka panaši kaip ir pernai, o štai susidomėjimas kavos kapsulėmis auga stipriai.

„Palyginę pastarųjų kelių savaičių kavos aparatų pardavimus su identišku laikotarpiu praėjusiais metais, fiksuojame pakankamai panašią šių prekių paklausą. Tačiau kavos kultūrai Lietuvoje populiarėjant, pastaraisiais metais didinome kavos kapsulių pasiūlą ir šiais metais stebime net keletą kartų išaugusį susidomėjimą jomis“, – kalba pašnekovė.

Prabangos preke nevadina

Vienas didžiausio Lietuvoje kavinių tinklo „Caffeine“ įkūrėjų Nidas Kiuberis pastebi, kad vakarietiški jaunimo įpročiai, lietuvių keliavimas po svečias šalis ne tik leidžia susipažinti su įvairiausiomis kavos rūšimis ar jų skoniais, bet ir įskiepija meilę kavai, jos ruošimui.

Lietuviams kavos gėrimo ritualas tampa vis ypatingesnis – svarbus ne tik kavos skonis, bet ir tai, iš kur jis toks atsiranda.

„Lietuviams kavos gėrimo ritualas tampa vis ypatingesnis – svarbus ne tik kavos skonis, bet ir tai, iš kur jis toks atsiranda. Žmonės „tokią kaip kavinėje“ kavą nori išmokti pasigaminti ir savo namuose, o visa tai veda link to, kad formuojasi stipri kavos gėrimo bei ruošimo kultūra, kuri pasaulyje skaičiuoja jau ne vienerius metus“, – sako N. Kiuberis.

Savo ruožtu R. Štaras tikina, kad kavos ruošimas „kaip kavinėje“ yra įkandamas daugeliui: „Kavos aparatais domisi jaunuoliai nuo 15 metų iki pačių vyriausių mūsų pirkėjų, tad kavos aparatų pirkimą tikrai drąsiai galima pavadinti masiniu reiškiniu.“

Pasak pašnekovo, kapsuliniais aparatais dažniau domisi jaunesni pirkėjai, mėgstantys įvairią, egzotiško skonio kavą. Tokį kavos aparatą galima įsigyti ir už 40 eurų, o viena kapsulė atsieis nuo 0,36 euro.

„Tikri gurmanai, norintys gaminti kavą kaip geriausiose kavinėse, augina ir brangesnių – automatinių aparatų pardavimus. Automatinių kavos aparatų kainos prasideda nuo 300 eurų, o brangiausių kaina siekia 2000 eurų. Šių aparatų pirkėjų yra visose amžiaus grupėse“, – kalba R. Štaras.

Maltos kavos neatsisako

Pasaulio prekybos organizacijos duomenimis, ekonominės krizės laikotarpiu lietuviai per metus suvartodavo po 3,3 kilogramo kavos. Pastaruoju metu išgeriamos kavos kiekis gerokai išaugo ir siekia po 4,1 kg per metus arba 1–1,5 vidutinio dydžio puodelio per dieną. Taigi, augantis kavos vartojimas bendrai lemia tai, kad populiarėjant kavos aparatams, nuo lietuvių stalo nenyksta ir užpilama kava.

„Tradiciškai daugiausiai nuperkama įvairios maltos kavos, taip pat kavos mišinių, tirpios kavos. Šių kavos rūšių paklausa pastaraisiais metais išlieka panaši“, – pastebi V. Drulienė.

N. Kiuberio teigimu, didžioji dalis kavos Lietuvoje vis dar perkama malta, o šalyje kol kas vyrauja užpiltinės kavos tradicija, nes daug žmonių namuose neturi gero kavos malūnėlio arba tiesiog renkasi patogesnį, trumpesnį kelią iki paruošto kavos puodelio.

Tiesa, yra ir tokių žmonių, kurie kavos ruošimui skiria daug dėmesio bei laiko, o tas procesas jiems tampa savotišku ritualu. Pastarųjų, anot kavinių tinklo „Caffeine“ įkūrėjo N. Kiuberio, vis daugėja.

„Žmonės, kurie ieško skonio kavos puodelyje, supranta, kad geros kavos kilogramas negali kainuoti mažiau nei 10–20 eurų. Tai reiškia, kad jie tiki prekių ženklais ir jų pasakojamomis istorijomis. Tokie žmonės, rinkdamiesi kavą, vis labiau pasitiki vietiniais kavos pupelių skrudintojais ir rečiau žvalgosi į masinės gamybos kavą, nuo kurios lūžta lentynos visuose prekybos centruose“, – aiškino N. Kiuberis.