Pereiti į pagrindinį turinį

Klaipėda norėtų dar vieno uosto

2019-02-04 03:00

Į dalį Klaipėdos uosto pretenduojančiai savivaldybei siūlomi patrauklūs variantai, kaip pačiai valdyti savą uostą.

Teritorija: uoste yra graži vieta prie laivų kapinių, kur daugelį metų Klaipėdos miestas taip ir neranda sprendimų ką joje daryti.
Teritorija: uoste yra graži vieta prie laivų kapinių, kur daugelį metų Klaipėdos miestas taip ir neranda sprendimų ką joje daryti. / Vidmanto Matučio nuotr.

Ar galimas kompromisas?

Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau raginimų kurti Klaipėdoje dar vieną uostą.

Manoma, kad toks uostas pirmiausia galėtų būti kuriamas dabartinės „Smiltynės perkėlos“ pagrindu, jei ji būtų perduota Klaipėdos miesto savivaldybei. Naujasis uostas galėtų vadintis Klaipėdos vidaus vandenų uostą.

Tik klausimas, ar valstybė atiduotų Klaipėdos miestui jos šimtu procentų valdomą „Smiltynės perkėlą“. Šios perkėlos perdavimas savivaldybei galėtų būti tam tikru kompromisu tarp dabartinio miesto ir uosto. Ir iš dalies tai būtų logiška, nes „Smiltynės perkėla“ jungia du Klaipėdos miesto teritorijoje esančius krantus.

Tuo pačiu tai sudarytų prielaidas savivaldybei pajusti, ką reiškia turėti uostą, kaupti patirtį jį valdyti. Kas žino, gal kada nors savivaldai bus pasakyta - štai imkite ir dabartinį krovininį Klaipėdos uostą.

Latvija perims uostus

Atskiri asmenys Klaipėdoje jau seniai pageidauja, kad dabartinis uostas taptų municipaliniu. Valstybė norėjusi akcionuoti Klaipėdos uostą ir, galbūt, duoti miestui dalį akcijų, nuo šio sumanymo susilaiko.

Buvo gauta valstybės specialiųjų tarnybų išvada, kad uosto akcionavimas yra pavojingas reiškinys. Lietuvoje švytuoklės principu keičiantis politinėms jėgoms gali atsitikti ir taip, kad akcionuotas valstybės valdomas uostas greitai gali „nutekėti“ į privačias rankas.

Reikia būti realistais - valstybė greičiausiai greitai neturės noro perduoti uostą Klaipėdos savivaldai.

Ko gero, to ir nereikėtų bent kol kas daryti. Savivaldos uostai, kaip rodo Latvijos pavyzdžiai, yra mažiau efektyvūs. Ne atsitiktinai šiuo metu Latvijoje svarstoma galimybė sujungti visus tris jos jūrų uostus ir sukurti vieną valstybės valdomą juridinį vienetą.

Būtų ką valdyti

Iš šalies gali pasirodyti, kad Klaipėdos vidaus vandenų uosto kūrimas yra tik tuščias politikavimas. Tačiau ta idėja turi ir racionalaus pagrindo.

Pats tapęs operatoriumi savivaldybei priklausanti įmonė „Klaipėdos vidaus vandenų uostas“ galėtų operuoti Pilies uosto, Dangės krantinėmis, perimtų laivų kapines, galbūt netgi „Smiltynės jachtklubą“.

Savivaldybė po Klaipėdos vidaus vandenų uosto vėliava galėtų plėtoti ir Dangės upės vidaus vandens kelią. Galbūt ji turėtų daugiau intereso atidaryti ir naujus vidaus vandens laivybos maršrutus iš Klaipėdos į Kuršių marias ar netgi Nemuno žemupį.

Ateityje Klaipėdos vidaus vandenų uostui valdyti galėtų būti perduotas ir už Kiaulės Nugaros pagal seną Uosto direkcijos pažadą naujai pastatytas pramoginių laivų ir jachtų uostelis. Galbūt savivaldybė būtų labiau suinteresuota, kad jos įmonei būtų perduodami ir kiti uostai, kaip jachtų uostas prie Melnragės, kurį žadama pastatyti, kaip kompensaciją, kad ten jūroje būtų statomas išorinis uostas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų