Eksportui neberodant tokių įspūdingų rodiklių kaip prieš metus, ekonomiką į priekį pradeda tempti vidaus vartojimas. Apie tai byloja ir per metus gerokai išaugusi importo apimtis. Tiesa, ekspertai pataria kol kas pernelyg nedžiūgauti.

Geri importo rodikliai

Statistikos departamento duomenimis, bendras Lietuvos eksportas šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais siekė 62,658 mlrd. litų – 10,4 proc. daugiau nei prieš metus. Nors tai vienas geriausių rezultatų visoje ES, vis dėlto šis rodiklis toli gražu nesiekia pernykščio. Štai trečią praėjusių metų ketvirtį buvo fiksuojamas 16,3 proc. metinis prekių eksporto augimas ir net 22,7 proc. paslaugų eksporto metinis augimas.

Vis dėlto, net ir kaip reikiant sulėtėjus eksportui, Lietuvai šiemet ir porą artimiausių metų vis tiek prognozuojamas antras pagal spartą ekonomikos augimas po Latvijos.

Pastaruoju metu vienu galingesnių Lietuvos ekonomikos garvežių tampa vidaus vartojimas. Tai, kad lietuviai vis drąsiau atveria pinigines ir savo reikmėms skiria vis daugiau lėšų, liudija ir importo rezultatai. Anot Statistikos departamento, šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais importas sudarė 67,837 mlrd. litų – 8,6 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Šis rodiklis daug geresnis nei prieš metus.

Atlyginimai taip neauga

Banko "Finasta" vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė teigė, kad importo rodikliai išties kalba apie gerėjančias vartotojų nuotaikas ir lengviau leidžiamus pinigus, tačiau, jos teigimu, kažin kokio didelio proveržio šioje srityje tikėtis neverta.

"Taip, tikrai negalima paneigti, kad vidaus rinka stiprėja. Kita vertus, didelio vidaus vartojimo šuolio nebus, nes yra nemažai spaudimo. Visų pirma dėl situacijos darbo rinkoje – nedarbas mažėja tikrai lėčiau, nei mes norėtume. Be to, atlyginimai kyla nepakankamai sparčiai. Tad kokių nors stebuklingų rezervų, iš kurių vidaus vartojimas galėtų dar sparčiau augti, nelabai ir yra", – dienraščiui aiškino R.Medaiskytė.

Pasak jos, Lietuvai nerimą turėtų kelti ir situacija aplinkinėse rinkose – visų pirma Rusijoje ir ES.

"Rusijos ekonomika šiuo metu aiškiai šlubčioja. Naujosios Europos Komisijos prognozės nieko gero nežada ir ES bendrai, ir euro zonos valstybėms. Tad sakyčiau, kad pagrindinėse mūsų eksporto ir importo rinkose juntamas, na, ne šaltis, bet tokia vėsa", – kalbėjo ekonomistė.

Eksportas kelia nerimą

DNB banko analitikė Jekaterina Rojaka taip pat teigė, kad importą didina stiprėjantis vartojimas Lietuvoje, tačiau kol kas tuo per daug džiaugtis nereikėtų.

Anot J.Rojakos, atsigaunantis vidaus vartojimas vis dėlto nekompensuoja lėtėjančio eksporto.

"Importo pastiprėjimas, žinoma, yra siejamas su pagerėjusiu vartojimu, nes vartojimo tendencijos yra pagerėjusios Lietuvoje. Kita vertus, ne visas importas Lietuvoje ir pasilieka – svarbu pabrėžti, kad dalį importo mes reeksportuojame ir nukreipiame daugiausia į Rytų rinkas", – teigė ekonomistė.

Pasak J.Rojakos, nors importo augimas – teigiamas ženklas, eksporto lėtėjimas kelia nerimą.

"Eksportas po truputį lėtina tempą, ir tai, žinoma, kelia tam tikrą nerimą, nes vartojimo atsigavimas dar nėra tiek sustiprėjęs, kad galėtų subalansuoti ir kompensuoti praradimus pagrindinėje eksporto rinkoje", – BNS sakė ekonomistė.

Jos teigimu, eksportas rugsėjį buvo neigiamas – iš dalies tam įtakos turėjo ir prekybos su Rusija problemos. Tačiau ekonomistė teigė, kad metiniame prekybos balanse tai didelės įtakos neturės.

"Neskaičiuojant naftos, vien rugsėjį, nepaisant labai neblogo grūdų derliaus ir grūdų eksporto, vis tiek bendras rezultatas buvo neigiamas. Atskirose kategorijose, be jokios abejonės, problemos su Rusija paveikė. Jeigu žiūrėtume pieno eksportą, pamatytume sulėtėjimą. Kita vertus, bendruose rodikliuose vien pieno produktai nesudaro viso lietuviškos kilmės eksporto, tad bendriems rodikliams tai neturi didelės reikšmės", – tikino J.Rojaka.

Rusijos žaidimų įtaka

Vis dėlto, pasak jos, "Rusijos žaidimai neturi didelės reikšmės, nes jų pasitaiko beveik kiekvienais metais".

"Galbūt šiemet jų buvo kiek daugiau, bet tokių pat stabdymų muitinėse būdavo ir praėjusiais metais, ir užpraeitais", – pridūrė ekonomistė.

Ekonomistė teigė, kad ateityje reiktų tikėtis importo augimo, ypač investicinių prekių – įrenginių –  kategorijoje.

"Šiaip galima tiktai tikėtis, kad importas po truputį sustiprės, nes pastaruoju metu pasigirdo džiugesio iš Vyriausybės, kad mūsų einamoji sąskaita subalansuota. Lygiai taip pat užsienio prekių balansas. Kita vertus, mes turime suprasti, kad maža, atvira šalis turi daryti investicijas, ji turi importuoti produktyviausius dalykus – mašinas ir įrenginius", – svarstė J.Rojaka.

Statistika

Lietuvos eksportas šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais siekė 62,658 mlrd. litų, importas – 67,837 mlrd. litų, arba atitinkamai 10,4 proc. bei 8,6 proc. daugiau nei per atitinkamą 2012-ųjų laikotarpį.

Lietuvos užsienio prekybos deficitas šiemet, palyginti su devyniais 2012 m. mėnesiais, sumažėjo 8,9 proc., iki 5,179 mlrd. litų.

Be mineralinių produktų, eksportas ir importas šiemet padidėjo atitinkamai 10,6 proc. ir 9,5 proc. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 7,3 proc., o be mineralinių produktų – 5,7 proc.

Investicinių prekių eksportas šiemet padidėjo 11,7 proc., iki 6,52 mlrd. litų (10,4 proc. viso eksporto), importas išaugo 15 proc., iki 8,332 mlrd. litų (12,3 proc. viso importo).

Eksporto augimui šiemet įtakos turėjo padidėjęs naftos produktų (10,7 proc.), javų (80,9 proc.) ir katilų, mašinų bei mechaninių įrenginių, jų dalių (12,4 proc.) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 14,7 proc. išaugęs naftos, 16,5 proc. – katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių, 11,9 proc. – plastikų ir jų gaminių importas.

Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) eksportas padidėjo 2,6 proc., iki 7,432 mlrd. litų, importas išaugo 6,4 proc., iki 8,148 mlrd. litų. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 98,9 proc. išaugęs javų ir 6,5 proc.– naftos produktų eksportas, importo augimą lėmė 46,7 proc. padidėjęs antžeminio transporto priemonių bei 34,4 proc. – gaminių iš geležies arba iš plieno importas.

Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas ir importas per mėnesį atitinkamai padidėjo 1,5 proc. ir 9,3 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas per mėnesį padidėjo 9,5 proc., be mineralinių produktų – 9,7 proc.

Svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės šiemet buvo Rusija (19,4 proc.), Latvija (10 proc.), Estija (8,1 proc.), Lenkija (7,4 proc.), importo – Rusija (30,8 proc.), Vokietija (10 proc.), Lenkija (9,3 proc.) bei Latvija (6 proc.).

Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Estiją (10,1 proc.), Vokietiją (10 proc.), Latviją (9,5 proc.) ir Jungtinę Karalystę (8,6 proc.).

ES šalims šiemet teko 59,3 proc., o Nepriklausomų valstybių sandraugos šalims (NVS) – 30,6 proc. Lietuvos eksporto. Importas iš ES šalių sudarė 58,2 proc., o iš NVS šalių – 35,1 proc. viso Lietuvos importo.

Didžiausią Lietuvos eksporto dalį šiemet sudarė mineraliniai produktai (24,3 proc.), mašinos bei mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (11,5 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (8,4 proc.). Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai (33,6 proc.), mašinos bei mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (12,8 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (9,8 proc.)

Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (34,9 proc.), įvairių pramonės dirbinių (7,8 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (7,5 proc.).

Šaltinis: Statistikos departamentas