- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Toliau augant e.prekybai, atsiskaitymų už e.prekybą operacijų skaičius ir vertė Lietuvoje sparčiai didėja. Mokėjimo kortelės vis dažniau naudojamos atsiskaityti, o pernai e.atsiskaitymai pralenkė grynųjų pinigų išsiėmimo operacijų skaičius.
"Nauja pandeminė kasdienybė ir kiti ribojimai paspartino vartotojų perėjimą prie skaitmeninės bankininkystės paslaugų, plačiau naudojami atsiskaitymai negrynaisiais pinigais, toliau populiarėja bekontakčiai ir momentiniai mokėjimai. Be to, mokėjimo operacijų augimą lėmė ir dėl "Brexit" iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą persikėlusios elektroninės pinigų įstaigos, kurios teikė paslaugas tiek ES šalyse reziduojantiems klientams, tiek Lietuvoje, taip sudarydamos didesnę konkurenciją mokėjimų rinkoje", – aiškino Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Toks pokytis reikšmingai išaugino elektroninės pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų dalį Lietuvos mokėjimų rinkoje. Jų klientai 2020 m. atliko 27,4 proc. visų mokėjimo operacijų. Bankai vis dar dominuoja čia, pastarųjų klientų operacijų dalis rinkoje pernai siekė 72,4 proc. Palyginkime: šios dalys 2019 m. sudarė atitinkamai 11,3 ir 88,5 proc.
Vis daugiau paslaugų perkeliant į skaitmeninę erdvę mokėjimo paslaugų prieinamumo klausimas tampa vis aktualesnis.
Bendrai per Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjus įvykdytų mokėjimo operacijų skaičius 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo daugiau kaip ketvirtadaliu, o vertė – 24 proc. Atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis operacijų skaičius išaugo 32, vertė – 34 proc.
"Vis daugiau paslaugų perkeliant į skaitmeninę erdvę mokėjimo paslaugų prieinamumo klausimas tampa vis aktualesnis. Daliai gyventojų vis dar sunku naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir jiems svarbūs grynieji pinigai. E.mokėjimo priemonėmis besinaudojantiems vartotojams svarbi galimybė atsiskaityti negrynaisiais pinigais kuo daugiau vietų. Iš to kylantys klausimai reikalauja kompleksinių sprendimų", – aiškino M.Jurgilas.
Lietuvos banko iniciatyva pagrindiniai šalyje veikiantys bankai, kiti finansų rinkos dalyviai pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą ir įsipareigojo padidinti grynųjų pinigų išsiėmimo vietų tinklą, taip siekdami užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą.
Tačiau pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų mokėjimo kortelių naudojimo tendencijos keitėsi. Mokėjimo kortelės pradėtos dažniau naudoti atsiskaityti, o ne gryniesiems pinigams pasiimti. Atsiskaitymų mokėjimo kortele sumos dalis kiekvienais metais didėjo. Pavyzdžiui, 2017 m. siekė tik 40 proc., 2018 m. – 42 proc., 2019 m. – 44 proc., o 2020 m. šoktelėjo iki 53 proc.
Statistika
Lietuvos licencijuoto finansų technologijų (fintech) sektoriaus pagrindą sudarančių elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų mokėjimo operacijų suma šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2020-ųjų laikotarpiu, padidėjo 6,3 karto, iki 157,6 mlrd. eurų, o licencinės veiklos pajamos – 4,8 karto, iki 333,6 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos7
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...