Skaičiuoja pelną

Šiemet draudimo kompanijos skaičiavo pelną – jis, remiantis Lietuvos banku (LB), siekė apie 12,6 mln. eurų (neatskaičiavus mokesčių). Tiesa, liūto dalį pelno (apie 11,6 mln. eurų) draudikai uždirbo iš gyvybės draudimo, o ne gyvybės draudimo pelnas – gerokai kuklesnis ir siekė apie 1 mln. eurų.

Kita vertus, ši statistika – geresnė nei 2016 m., kai dėl ne gyvybės draudimo draudikai esą patyrė apie 7,5 mln. eurų nuostolių.

LB pabrėžė, kad nors 2017 m. pirmąjį pusmetį draudimo rinka pasižymėjo sparčiu augimu, o jos apimtis viršijo trečdalį milijardo eurų, gana sparčiai augo ir išmokėtos sumos už draudžiamuosius įvykius. Didžioji dalis išmokėta būtent Privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCA) apsidraudusiems asmenims. Ši suma siekė 59,6 mln. eurų – t.y. beveik 12 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Teigiama, kad TPVCA draudimo išmokų augimą lėmė ne tik išaugęs draudikų gautų pretenzijų skaičius, bet ir pabrangęs transporto priemonių remontas, dėl to padidėjo ir KASKO draudimo išmokos. Lyginant 2017 m. pirmą pusmetį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išmokos už draudžiamuosius įvykius esą padidėjo beveik 25 proc.

Draudikų argumentai

Būtent išaugusiais išmokų dydžiais draudimo įmonės bando pagrįsti ir didėjančias draudimo kainas, ypač kai kalbama apie TPVCA draudimo rūšį. Nors, kaip pastebėjo Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktorius Andrius Romanovskis, draudimo kainos yra priklausomos ne tik nuo to.

Skaičiuojama, kad per pirmus tris 2017 m. ketvirčius iš viso buvo sumokėta 147 mln. eurų automobilio draudimo išmokų.

"Draudimo įmokų dydį nulemia tai, kaip draudikas įvertina galimą riziką, t.y., kad gali būti žala. Šis kriterijus yra nustatomas kiekvienam klientui individualiai, atsižvelgiant į jo avaringumo istoriją, vairavimo stažą, automobilio rūšį ir galingumą, mašinos registracijos vietą (didmiesčiuose tikimybė pakliūti į eismo įvykį yra didesnė) ir kitus faktorius. Tačiau svarbiausi bendrieji veiksniai, kurie lemia įmokos dydį, yra draudiko išmokų dydžiai, bendra avaringumo situacija šalyje, be to, tokie tradiciniai veiksniai, kaip draudimo rūšies pelningumas, infliacija, darbo užmokesčio augimas bei atlygis draudimo tarpininkams", – aiškino A.Romanovskis.

Skaičiuojama, kad per pirmus tris 2017 m. ketvirčius iš viso buvo sumokėta 147 mln. eurų automobilio draudimo išmokų. Iš jų 83 mln. eurų išmokėti TPVCA turėtojams, o 64 mln. eurų – KASKO draudimu apsidraudusiems asmenims. TPVCA išmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didėjo apie 18,6 proc. LB teigimu, būtent išmokų augimas ir lemia nuolatinį privalomojo draudimo nuostolingumą. Esą nuo 2004 m. draudikai dėl to patyrė jau 144,7 mln. eurų nuostolių.

Brangsta dėl avarijų?

Draudikai teigia, kad transporto priemonių draudimo kainų augimui įtakos turėjo ir pablogėjusi avaringumo situacija Lietuvoje – išaugo ne tik patiriamos žalos mastas, bet ir eismo įvykių skaičius.

A.Romanovskio teigimu, 2016 m. buvo užregistruota tik 4 proc. daugiau automobilių nei 2015 m., tačiau avarijų skaičius išaugo 14 proc.

Tik ar iš tiesų avarijos – pagrindinė priežastis, dėl ko brangsta draudimas? Nes jei remsimės oficialia Automobilių kelių direkcijos statistika, avarijų nuo 2015 m. Lietuvoje tikrai nepadaugėjo tiek, kad draudimo kaina kiltų 20–30 proc. Maža to, lyginant su 2007 m., registruotų eismo įvykių Lietuvoje sumažėjo beveik perpus.

A.Romanovskis pripažino, kad išmokų didėjimą lėmė ne tik avaringumas, bet ir augantis naujų automobilių parkas bei didėjančios automobilių remonto paslaugų kainos. 2017 m. pirmą pusmetį visoje Lietuvoje tiek autorizuotų, tiek ir neautorizuotų servisų atstovai kėlė valandinius darbo įkainius, kurių augimas buvo itin ženklus – nuo 25 iki 50 proc.

Draudikai neslėpė, kad pareigingi vairuotojai dengia ir kelių gaidelių sukeltų avarijų išlaidas. Kitaip tariant, remiamasi ne tik individualios, bet ir kolektyvinės atsakomybės principu.

A.Romanovskio teigimu, dalį nuostolių dėl TPVCA yra priversti padengti ir patys draudikai, mat iš šio draudimo gaunamų lėšų kiekis išmokoms sumokėti – nepakankamas.

Niekas nereguliuoja

Kad ir kaip būtų, ginčas dėl draudimo kainų gilėja. Gyventojai piktinasi, kad vairuoti automobilį Lietuvoje tampa prabanga. Ne tik degalai yra brangūs, bet ir remontas bei draudimas.

Be to, visuomenės nepasitenkinimą kelia ir tai, kad šalies institucijos laikosi požiūrio, esą kainas sureguliuos laisva rinka, nors, šnekant apie TPVCA, be jo važinėti negalima. Lygiai taip pat negalima draustis užsienio šalyje, nes toks draudimas Lietuvoje negalioja. Vežėjai meta dar vieną argumentą – jie esą praranda konkurencingumą tarp kitų šalių vežėjų, mat netgi Lenkijoje, Estijoje ir Latvijoje draudimo kainos nekyla taip sparčiai kaip Lietuvoje.

Už draudimo rinkos priežiūrą atsakingas centrinis bankas kainomis nesidomi, o Konkurencijos taryba net ir po to, kai draudikai vienu metu ir beveik vienodai pakėlė kainas, kartelinio susitarimo neįžvelgė. Gal padės konkurencija? Lietuvos draudimo rinkoje šiuo metu veikia septyni draudikai. Bet ateityje jų, ko gero, atsiras daugiau, mat bent jau Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija "Linava" paskelbė, kad planuoja įsteigti savo draudimo įmonę.

Komentaras

Irmina Judickaitė, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovė

Laisvoje rinkoje kainas reguliuoja konkurencija. Draudimo kainų reguliavimą draudžia ES ir Lietuvos teisės aktai. Lietuvos draudimo rinkoje, ypač šnekant apie transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, konkurencija yra gana didelė – šiuo metu veikia kelios draudimo įmonės, tad pasirinkimas, kur draustis, tikrai yra.

Statistika rodo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas nuo pat jo įvedimo, išskyrus pirmuosius metus, kai draudimo įkainiai buvo reglamentuojami įstatymu, buvo nuostolinga draudimo rūšis. Draudikai ėmėsi priemonių, kad pataisytų šią padėtį. Kita vertus, ne vien pajamos turi įtakos rezultatui, sąnaudos – taip pat. Privalomojo draudimo rūšies išmokų augimas nelabai atsilieka nuo pajamų augimo, todėl mažai tikėtina, kad metų pabaigoje šio draudimo veiklos rezultatas būtų teigiamas.

Be abejo, problemą reikia spręsti ne tik didinant draudimo įmokas, bet ir siekiant mažinti įvykių keliuose dažnį. Tokiu atveju atitinkamai mažėtų ir išmokų suma bei draudimo kaina. Pavyzdžiui, per devynis šių metų mėnesius išmokų buvo 6 tūkst. daugiau nei praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.