Aukštųjų technologijų bendrovės į lankstų darbą jau žiūri palankiai, tačiau tradicinės pramonės įmonės suteikti daugiau laisvės darbuotojams dar prisibijo.

Tradicinės pramonės įmonės dar neatsikrato baimių, kad, įvedus laisvesnes darbo valandas, gali sumažėti našumas. Tai patvirtino Žinių ir ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris. Todėl, anot jo, tokie lankstūs dalykai kaip suspausta darbo savaitė, darbo nuoma, metinės darbo valandos ir darbas pagal iškvietimą Lietuvoje primiršti.

Vis dėlto lanksčios darbo sąlygos yra išsigelbėjimas laiko atžvilgiu suvaržytiems žmonėms. Pasak E.Leichterio, į darbo rinką paprastai įsilieti nepavyksta tiems žmonėms, kurie dėl įsipareigojimų šeimai negali dirbti įprastų 8 darbo valandų dienos. Dažniausiai tai vaikais, neįgaliaisiais besirūpinančios šeimos arba tiesiog asmeninių bėdų turintys žmonės.

"Dažniausiai įvesti lanksčias darbo sąlygas baiminasi tradicinėse pramonės įmonėse dirbantys darbdaviai, kur be darbuotojo jų darbas sustotų", – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė E.Leichteris.

Anot jo, darbdaviams trūksta motyvacijos keisti darbo sąlygas, be to, jie norėtų aiškesnio reglamentavimo. E.Leichteris taip pat atkreipė dėmesį, kad ir patys darbuotojai nesikreipia į darbdavius, neprašo kitokių darbo sąlygų.

"Jie nesako, kad jų netenkina dabartinė darbo tvarka, nesako, kad turi kokių nors sunkumų šeimoje ir todėl jiems reikia kitokių darbo valandų. O darbdaviai nenori klausinėti darbuotojų, ar jie turi problemų", – sakė jis.

Pagrindą įvesti lankstesnes darbo sąlygas kuria ir įsigalinčios naujausios technologijos, kurios suteikia galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Lietuvoje naujausios technologijos sparčiai skinasi kelią – jų naudojimas šalyje neatsilieka nuo pasaulinio vidurkio arba jį vejasi.

Tyrimų bendrovės TNS LT tyrimo duomenimis, išmaniaisiais telefonais naudojasi 17 proc. šalies gyventojų, planšetiniais kompiuteriais – 4,3 proc. "Planšetiniai kompiuteriai mūsų šalyje kol kas lieka nišiniu įrenginiu", – teigė TNS LT projektų vadovė Inga Bitinaitė.

Tačiau tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai pagal naudojimąsi planšetiniais įrenginiais neatsilieka nuo pasaulinio vidurkio – 2012 m. pasaulyje jais naudojosi 5 proc. gyventojų. Didžiausiais rodikliais pasižymėjo išsivysčiusios Azijos šalys ir Šiaurės Amerika.

Išmaniųjų telefonų naudojimas Lietuvoje kol kas dukart mažesnis nei išsivysčiusiose šalyse ir 11 procentinių punktų mažesnis nei pasaulinis vidurkis. Absoliuti dauguma gyventojų šį įrenginį naudojo Saudo Arabijoje, Singapūre, Norvegijoje, Švedijoje ir kt.