Latvijos premjerui Valdžiui Dombrovskiui prabilus apie įstatymus, kurie gintų paskolas nekilnojamajam turtui pasiėmusių piliečių interesus, vėl sustiprėjo kalbos apie šios šalies valiutos devalvaciją.

Naujieji įstatymai Latvijoje turėtų apriboti bankų reikalavimus dėl paskolų už būstą grąžinimo. Bankai iš gyventojų negalėtų reikalauti grąžinti didesnės paskolos už dabartinę įkeisto turto vertę. Be to, jiems būtų uždrausta iškeldinti įmokas nustojusius mokėti klientus iš bankui įkeisto būsto, jeigu jie neturi kur gyventi.

Užsienio ekspertai šiuos žingsnius iš karto įvertino kaip pasiruošimą būsimai lato devalvacijai. Tokių būdu Latvijos vyriausybė bent iš dalies palengvintų tą naštą, kuri tektų šalies gyventojams po lato kurso pakeitimo. Didžioji paskolų dalis Latvijoje - apie 90 proc. - yra išduota eurais.

Investicijų bendrovės "Cicero" vadovas Jamesas Oatesas naujienų agentūrai "Bloomberg" pareiškė, kad Latvija yra atsidūrusi ant bedugnės krašto.

Vis dėlto tai gali būti latvių atsakas į šalies tarptautinių partnerių - ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) - kritiką dėl nesugebėjimo vykdyti savo įsipareigojimų. Latvija yra pažadėjusi kitų metų biudžeto išlaidas sumažinti bent 500 mln. latų, vis dėlto politikai kol kas pavyko susitarti tik dėl maždaug dvigubai mažesnių biudžeto apkarpymų.

Nors Švedijos premjeras Andresas Borgesas neseniai pareiškė, kad Latvijos gelbėtojų kantrybė turi ribas ir, nevykdydama savo įsipareigojimų, Latvija rizikuoja nebegauti finansavimo iš užsienio, vargu ar ES ryžtųsi nusigręžti nuo vienos savo narių.

Šiandien V.Dombrovskis patikino, kad kad Latvijos valdžia derasi su tarptautiniais skolintojais dėl abiems pusėms priimtinų įsipareigojimų. Pasak latvių premjero, su tarptautiniais partneriais pasirašytame susitarime biudžeto deficito mažinimo ir šalies ekonomikos gaivinimo tikslai prieštarauja vienas kitam.