„Mes pamėginome atsargiai paprognozuoti, ką mato kiti, ir pamėginti nubrėžti, kokios tos kainos kitais metais galėtų būti ir kokios apskritai biržoje yra kainų tendencijos. Situacija yra tokia, kad kainų maksimumą pasieksime artimiausiais mėnesiais – taip mato rinkos“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė LEA Energetinio saugumo ir inovacijų centro projektų vadovas Vytenis Barkauskas.
„Artimiausius mėnesius turėsime kažkokį maksimumą, paskui tolygiai iki metų vidurio, tikimės, kad kaina kris ir kažkiek stabilizuosis. Bent jau rinkos šiuo metu tai mato“, – teigė jis.
Pasak V. Barkausko, prognozės paremtos elektros ateities sandoriais Vokietijoje ir Šiaurės Europos šalyse – kainos Lietuvoje yra šių rinkų kainų „koridoriuje“.
„Mes pasižiūrėjome į ateities sandorius Vokietijoje ir Šiaurės šalyse. Žiūrėdami, kur Lietuvos kaina istoriškai buvo tarp tų dviejų kainų – Vokietijos ir Šiaurės šalių – pamėginome nubrėžti ribas, kuriose galbūt turėtų kisti kaina“, – aiškino V. Barkauskas.
LEA prognozuoja, kad 2023 metų pradžioje elektros kaina Lietuvoje gali pakilti iki 385 eurų už megavatvavalndę (MWh), o metų viduryje nukristi iki 185 eurų.
Lapkritį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvoje siekė 226,63 euro už MWh.
Biokuro ir šildymo kainos 2023-iaisiais nemažės
Biokuras ir centralizuotas šildymas Lietuvoje kitąmet turėtų kainuoti panašiai, kaip šiemet, prognozuoja LEA.
Pasak Vytauto Budreikos, tai lems pradėsiantis veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas, kuris padidins biokuro paklausą, kitų energetinių išteklių kainos bei tarptautinės tendencijos.
Jei kažkam atsitikus biokuro kaina mažėtų, tai galėtų atsispindėti iš karto ir šilumos kainose.
„Kalbant apie 2023-iuosius metus, mes prognozuodami įvertiname tai, kad biokuro kaina neturėtų ženkliai kristi. Kitų metų antroje pusėje turėtų pilnai veikti Vilniaus kogeneracinė jėgainė ir jos poreikis biokurui bus didžiulis. Jai reikės beveik pusės tiek, kiek mes anksčiau importuodavome iš Baltarusijos – tai tikrai nemažas kiekis“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė LEA Energetinio saugumo ir inovacijų centro vadovas V. Budreika.
Agentūros duomenimis, šiemet, palyginti su 2021 metais, vidutinė biokuro kaina išaugo daugiau nei dukart – iki 33 eurų už megavatvavalndę (MWh). Tuo metu kitais metais ji turėtų siekti 32 eurus.
„Taip pat dar pažiūrėjome į tarptautines biokuro granulių kainas, tai tie 32 eurai yra mūsų spėjimas. Tačiau vertinant tai, kad visi kiti energetiniai ištekliai (kainos – BNS) pagal tendencijas neturėtų labai ženkliai kristi ir taip pat kad bus sukuriamas papildomas poreikis, ta kaina išlieka panaši“, – teigė LEA atstovas.
Anot LEA vadovo Virgilijaus Poderio, VKJ biokuro blokas šios kuro rūšies paklausą Lietuvoje turėtų padidinti apie 15 procentų.
Tuo metu vidutinė centralizuotos šilumos kaina, kurią labiausiai turėtų lemti biokuro kaina, agentūros prognozėmis, kitais metais turėtų išlikti tokia pat, kaip ir šiemet – 8,9 cento už kilovatvalandę (be PVM).
„2022-ieji buvo šilumos kainų augimo metai. (...) Kas galėtų būti kitais metais – žvelgdami į biokuro ir visų kitų energetinių išteklių kainas prognozuojame, kad šilumos kaina turėtų išlikti panaši ir ji daugeliu atvejų priklausys nuo biokuro kainos“, – teigė V. Budreika.
„Jei kažkam atsitikus biokuro kaina mažėtų, tai galėtų atsispindėti iš karto ir šilumos kainose“, – pridūrė jis.
„Ignitis grupės“ statoma VKJ pirmąją šilumą iš biokuro turėtų pagaminti 2023 metų pirmąjį ketvirtį, bloko komercinės veiklos pradžia numatoma birželį–liepą. Tuo metu visu pajėgumu jis turėtų veikti 2023–2024 metų šildymo sezoną.
Planuojama, kad visiškai įgyvendinus projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sieks kiek daugiau kaip 90 megavatų (MW), o šiluminė galia – apie 230 MW.
2025 metais saulės jėgainės turėtų patenkinti 20 proc. šalies elektros poreikio
Bendra saulės elektrinių įrengtoji galia 2025 metais turėtų patenkinti apie 20 proc. Lietuvos elektros poreikio, sako LEA atstovas. Dabar šios elektrinės patenkina apie tris procentus šalies poreikio.
Pasak agentūros Klimato kaitos procesų valdymo vadovo Tado Norvydo, pastačius dar kelis saulės parkus bendra visų jų įrengtoji galia šių metų pabaigoje turėtų siekti apie 560 megavatų (MW), o 2025 metais, pagal ketinimų protokolais paremtas prognozes, – 6 kartus daugiau – 3,1–3,5 tūkst. MW.
„Tikimasi, kad (įrengtoji galia sieks – BNS) šešis kartus daugiau negu šiais metais. Jeigu dabar saulės elektrinės patenkina apie tris procentus mūsų galutinio elektros poreikio, tai 2025-aisiais metais turėtų būti apie 20 procentų vien tik iš saulės pagamintos elektros. Iš esmės tai yra keletą kartų daugiau negu planuojama Europos Sąjungoje“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė T. Norvydas.
Pasak jo, kitais metais saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje turėtų augti 24 procentais.
„Matome, kad kitais metais šitas augimas bus pakankamai nuoseklus ir jis bus ganėtinai panašus į tokį, kuris yra prognozuojamas visai Europos Sąjungai (...) Bet kas yra visiškai priešinga nuo Europos Sąjungos, pas mus 2024 ir 2025 metais planuojami didžiuliai ryškūs pokyčiai kalbant apie įrengtąją galią, kai bus pabaigti ir pradės veikti dabar pradėti statyti didieji saulės elektrinių parkai“, – teigė LEA atstovas.
Šiuo metu maksimali nustatyta saulės elektrinių galia siekia 4,4 tūkst. MW, iš kurių 2,4 tūkst. MW numatyta gaminantiems vartotojams skirtam „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) tinklui, o likę 2 tūkst. MW – komerciniams vartotojams skirtam „Litgrid“ tinklui.
Naujausi komentarai