„Negali būti įvesti jokie elementai, kurie neįrašyti ES sutartyje. Negali būti jokių vertinimų, kurie nesiremia ES sutartimi“, – spaudos konferencijoje sakė Lenkijos vadovas.

„Mes nesutinkame su diktatu. (...) Visos valstybės turi turėti lygų statusą, turime kalbėti apie aiškius kriterijus, pagal kurios valstybės bus vertinamos“, – pridūrė jis.

Vengrija ir Lenkija pirmadienį užblokavo ES 2021–2027 metų trilijono eurų biudžeto ir 750 mlrd. eurų finansinių priemonių dėl pandemijos paketo patvirtinimą, įstumdamos bloką į politinę krizę.

Visos valstybės turi turėti lygų statusą, turime kalbėti apie aiškius kriterijus, pagal kurios valstybės bus vertinamos.

Varšuva ir Budapeštas nepritaria nuostatai, kad lėšų mokėjimas turi būti susietas su įpareigojimu valstybėms narėms laikytis teisinės valstybės ir demokratijos principų.

Biudžeto ir atsigavimo paketo vetavimas sukėlė pasipiktinimą Briuselyje.

A. Dudos teigimu, toks lėšų susiejimas pažeidžia ne tik Lenkijos interesus.

„Manome, kad tai yra ne tik Lenkijos interesas, tai pažeidžia interesus ir kitų Europos šalių. Tai veda prie padėties, kuri potencialiai gali sukelti sukelti hegemoniją tarp stipresnių ES valstybių silpnesniųjų atžvilgiu“, – komentavo jis.

„Principai turi būti vienodi visiems. Negali būti formuluojami tokiu būdu, kad duotų erdvę tokiems veiksmams, kuriais būtų pažeidžiamas suverenumas ar garbė kitos šalies“, – pridūrė Lenkijos vadovas.

Tuo tarpu G. Nausėda tikino, kad Europos Sąjungos šalys turi sėsti prie derybų stalo ir drauge ieškoti išeities iš esamos padėties.

„Mes kalbame apie tai, kad teisės viršenybės principas jokiu būdu nėra nukreiptas prieš Vengriją, Lenkiją ar kažkokią konkrečią valstybę. Jis galioja visoms ES valstybėms – ir didžiausioms, ir mažiausioms, jis gali būti pažeistas bet kurioje iš valstybių. Todėl aš labai kviesčiau dar kartą grįžti prie derybų stalo, kad būtų išspręsti visi likę nesutarimai“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

„Priešingu atveju nukentėsime visi. Šis dokumentas, kuris buvo patvirtintas, naudingas visiems – ir Lenkijai, ir Lietuvai“ – sakė G. Nausėda.

Lietuvos vadovo teigimu, „dialogu galima pasiekti daugiau nei rankų laužymu“.