Prieš trejus metus Baltijos šalių ir Lenkijos vadovai netoli Vilniaus iškilmingai atidarė dujotiekį, kuris turėjo galutinai panaikinti regiono priklausomybę nuo rusiškų dujų. Lietuva atsijungė nuo rusiškų dujų, tačiau per šalį jos ir toliau teka Rusijai – į Kaliningrado sritį.
„Čia principinis dalykas – ar norime bendradarbiavimo, nes, nori nenori, tai yra bendradarbiavimas: derinami dalykai, vykdoma paslauga, o kita pusė yra priešiška valstybė“, – kalbėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
Iki šiol šis tranzitas Lietuvai kasmet atnešdavo apie 13 mln. eurų, kai kuriais metais – iki 20 mln. eurų, tačiau nuo sausio kaina gali keistis.
„Ta kaina bus žymiai aukštesnė – 2,5–3 kartus didesnė nei buvo“, – nurodė buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys.
Lietuva kelia kainą, nes per dešimtmetį smarkiai atnaujino dujų perdavimo infrastruktūrą. Be to, pasikeitė taisyklės: anksčiau tarifai buvo skaičiuojami individualiai, dabar – pagal vieningą Europos Sąjungos metodiką.
„Kaina yra vienintelis argumentas, dėl kurio apskritai galėtume tai daryti“, – teigė D. Misiūnas.
Buvęs ministras pabrėžia, kad tranzito kaštai gyventojų pečių neprislėgs. Priešingai – dujų vartotojai, pasak jo, išloš.
„Šias sumas Lietuva gaus kasmet, ir kiekvienais metais tai mažins tarifą žmonėms“, – aiškino D. Kreivys.
Dėl naujos sutarties derasi valstybės valdoma Amber Grid ir Rusijos energetikos milžinė Gazprom. Neoficialiai kalbama, kad sutartis gali būti sudaryta penkeriems metams – perpus trumpesniam laikotarpiui nei iki šiol. Tačiau pabrėžiama, kad derybiniai svertai lieka Lietuvos, o ne Rusijos pusėje.
„Kai kitai pusei iš tavęs kažko reikia, tai apriboja jų veiksmus – norą piktavališkai leisti dronus, balionus ar daryti ką nors kita“, – svarstė Seimo narys Giedrimas Jeglinskas.
„Tai mums suteikia svertą: jei iš Rusijos pusės prasidėtų aštrus hibridinis veikimas, galėtume pasakyti – tranzito nebus“, – pridūrė D. Kreivys.
Iki šiol Rusija už tranzitą mokėjo per mažai, o dujų poreikis augo. Pernai dujų tranzitas į Kaliningradą per Lietuvą padidėjo beveik 9 procentais.
„Jie šiandien turi alternatyvą apsirūpinti SGD dujomis jūra, tačiau vamzdynas situaciją palengvina ir supaprastina“, – sakė D. Misiūnas.
Tačiau tranzitas – ne vien pinigai. Ekspertai pabrėžia, kad tai ir vertybinis klausimas: ar reikia padėti agresorei gauti dujas.
„Tai pirmiausia nacionalinio saugumo klausimas, o tik po to – įsipareigojimų“, – teigė D. Misiūnas.
„Reikia pasverti, ar dabar mums to reikia, ar verta nuo to atsijungti, ar palikti ateičiai“, – pridūrė G. Jeglinskas.
Sutarties sąlygas svarstė ir Valstybės gynimo taryba. Tuomet prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad dirbtinių krizių kurti nereikia, o Lietuva nesiruošia tampyti Rusijos už ūsų. Kartu pabrėžta, jog Lietuva negali spręsti viena.
„Tai nėra gėris, bet tai yra ir Europos Sąjungos bei Rusijos susitarimų dalis, globalaus konteksto klausimas – Lietuva to viena padaryti negalėtų“, – sakė D. Kreivys.
Ar buvo svarstoma sutarties nepratęsti ir derėtis su Briuseliu, energetikos ministras komentarui laiko nerado. Derybų detalių nekomentuoja ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba bei „Amber Grid“.
„Tie vertybinės politikos teiginiai iš tikrųjų turėtų būti peržiūrėti, nes kol kas tų vertybių aš nematau“, – sakė Seimo narys Dainius Gaižauskas.
Dėl dujų tranzito su „Gazprom“ pirmą kartą buvo susitarta dar praėjusiame amžiuje.
Naujausi komentarai