„Nes trys (...) kategorijos yra susijusios su būsto pagerinimu – tai yra, būsto remontu, naujais buitiniais prietaisais ir elektronikos prekėmis. Ypač atkreipčiau dėmesį į Lietuvą, kur yra didžiausios proporcijos ir jeigu tas tris dalis sudėtume į vieną, nes jos visos labai susiję su būsto gerinimu – tai yra net virš 40 procentų. Tai reiškia, vos ne pusė Lietuvos gyventojų galvoja apie būsto gerinimą“, – pristatydama apklausos rezultatus antradienį sakė „Citadele“ vadovė Rūta Ežerskienė.

„Prabangos prekių, juvelyrinių dirbinių, laikrodžių prekyba yra aukštumose per keletą pastarųjų metų. Tai patvirtina, kad gyventojų lūkesčiai ir finansinė būklė yra pakankamai geri“, – pridūrė ji.  

Apklausa parodė, kad būsto remontą planuoja 21 proc., keliones – 21 proc., įsigyti naujų buities prietaisų – 12 proc., automobilį – 7 proc., naują būstą – 4 proc. Lietuvos gyventojų.

Latvijoje gyventojų, svarstančių per artimiausius tris mėnesius investuoti į būsto remontą, dalis siekia 18 proc., įsigyti būstą –   4 proc., o keliauti – 23 proc.

Tuo metu Estijoje būstą remontuoti artimiausiu metu ketina 12 proc., pirkti naują būstą ar automobilį  – po 2 proc., buities prietaisų – 8 proc., keliauti – 17 proc. Dar 12 proc. gyventojų linkę taupyti.

Pasak R. Ežerskienės, Lietuvos rodikliai – didžiausi pastaraisiais metais, jie rodo augantį pasitikėjimą mažėjančiomis palūkanomis, kurios nebėra tokia našta šeimos biudžetui, kaip 2023 metais.

Banko vadovės teigimu, nukritęs „Euribor“ ir sumažėjusios paskolos įmokos šiemet išjudino Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinką – būsto paskolų apimtys pasiekė rekordus ir pralenkė net pandemijos laikotarpį.

„Kritęs „Euribor“ išjudino Lietuvos nekilnojamojo turto rinką. Matome, kad per paskutinius, ypač pusantrų metų, „Euribor“ ženkliai pakrito ir lygiai per tą patį laikotarpį namų ir butų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius Lietuvoje labai pakilo“, – aiškino  R. Ežerskienė.

Anot jos, dabar NT rinka iš šuolio pereina į nuosaikesnio augimo fazę: per pastaruosius du mėnesius naujų būsto paskolų augimo tempas stabilizavosi ties 60 proc., o Vilniuje ir Kaune sandorių augimo tempai siekia 20-30 proc.

„Jeigu pasižiūrėtume į vidutinį paskolos dydį – 130 tūkst. eurų, vidutinį terminą – 25 metus ir kokia buvo įmoka, kai „Euribor“ buvo 4 proc., ir kokia įmoka yra, kai „Euribor“ yra 2 proc., matome, kad skirtumas yra 150 eurų. Jeigu žmogus turi tokio dydžio paskolą ir ji yra vienintelis įsiskolinimas, bet jeigu dar pridėtume lizingą, vartojimo kreditą, dar kažką, tai tas skirtumas galėtų būti ir dar ženklesnis ir jis tikrai veikia tiek psichologiškai, tiek finansine prasme žmonių pragyvenimą ir jie atitinkamai tuomet reaguoja imdami arba susilaikydami nuo tolesnio finansavimo“, – kalbėjo banko vadovė.

„Citadele“ prognozuoja, kad NT kainų augimas Lietuvoje šiemet sieks 4,5 proc., o kitąmet – 4,1 proc.

Apklausa: mažėja gyventojų lūkesčiai dėl atlyginimų augimo

Pasak apklausos, Lietuvoje didesnių algų šiemet tikisi vis mažiau žmonių: trečiąjį ketvirtį jų dalis sumažėjo iki 15 proc. (antrąjį – 16 proc., pirmąjį – 18 proc.). Tuo metu 6 proc. apklaustųjų tikisi algų mažėjimo (po 5 proc.).

„Pirmas aspektas yra infliacija, nes pastaruosius tris metus infliacija spaudė gyventojus prašyti įmonių, kad jos keltų algas. Dabar, kadangi infliacijos problema yra iš esmės suvaldyta, tai to spaudimo tarsi ir nebėra“, – pristatyme sakė „Citadele“  ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Be to, mes matom ir darbo rinkos atvėsimą, nes nedarbo lygis šiek tiek pradėjo kilti, o užimtųjų skaičius pradėjo mažėti. Tai ta pasikeitusi darbo rinkos padėtis automatiškai mažina motyvaciją įmonėms kelti pinigus“, – pridūrė jis.

Anot banko, atlyginimų augimas Lietuvoje šiemet sulėtės iki 7 proc. (pernai – 10,7 proc.), o kitąmet – iki 7,5 proc. Tačiau gyventojų perkamoji galia vis tiek turėtų didėti, nes atlyginimai kils sparčiau nei kainos – infliacija, prognozuojama, pasieks 3,5 proc. šiemet ir 3,4 proc. kitąmet.

Situacija Baltijos šalyse nevienoda: Latvijoje algų augimo laukia 12 proc. gyventojų, bet 8 proc. tikisi jų mažėjimo. Estijoje perspektyvos prasčiausios – tik 6 proc. apklaustųjų tikisi uždarbio augimo.

Nors atlyginimų perspektyvos prastėja, gyventojų nuotaikos dėl finansinės padėties Lietuvoje ir Latvijoje pastebimai pagerėjo. Estijoje jos išlieka prasčiausios Baltijos šalyse – čia gyventojų optimizmą slopina silpnesnė ekonomika ir padidinti mokesčiai, teigia „Citadele“.