- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva – pastaraisiais metais bene labiausiai ekonomiškai vargstanti Europos sąjungos valstybė, praneša LNK.
Plačiau apie tai papasakojo Laisvosios rinkos instituto ekspertas Martynas Gruodis.
– Ką šis vargo indeksas rodo?
– Ekonomikos vargo indeksas yra skaičiuojamas imant tris ekonomikai svarbiausius rodiklius: BVP augimas, infliacija ir nedarbo lygis. Tai yra pagrindiniai rodikliai, kurie leidžia įvertinti ekonomikos sveikatos būklę. Nebūtinai tai koreliuoja, kad žmonės toje šalyje vargsta. Bet tai leidžia įvertinti visos ekonomikos būklę ir palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kodėl pirmasis šių metų pusmetis Lietuvos ekonomikai buvo vienas sunkiausių tarp Europos valstybių?
– Tai lėmė didelis BVP nuosmukis ir aukštas nedarbo lygis. BVP nuosmukis buvo antras didžiausias po Airijos, o nedarbo lygiu mus lenkia tik pietų Europos valstybės.
– Kas pagal šį vargo indeksą pirmąjį pusmetį gyveno geriausia, lengviausiai ir kodėl?
– Įspūdingą šuolį atliko mūsų kaimynė Lenkija, kuri pagal ekonomikos vargo indeksą atsidūrė pirmoje vietoje, nors praėjusį ketvirtį buvo žemiau nei Europos Sąjungos vidurkis. O didžiausią ekonominį vargą patiria Ispanija, Graikija ir Lietuva.
– Kokia situacija yra Vokietijoje, Prancūzijoje?
– Ypatingai neišsiskiria. Vokietijos, Prancūzijos rezultatai lėmė ir Lietuvos tokį didelį ekonomikos vargą. Lietuvoje smuko pramonė, smuko dirbamosios gamybos sektoriai, eksportas mažėjo. Visa tai priklausė būtent nuo šių šalių.
– Ar tai atsiliepia tiesiogiai žmonėms? Jei pasižiūrėsime į automobilių parką arba kavinių ir restoranų užpildymą Vilniuje, panašu, kad to vargo nėra.
Daug darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje yra įstrigę nedarbo spąstuose – kai neapsimoka pereiti iš socialinių išmokų į darbo rinką.
– Pats indeksas nesiekia įvertinti konkrečios žmonių situacijos, tik ekonomikos būklę. Tiek BVP augimas, tiek infliacija mažina perkamąją galią. Natūralu, kad galime mažiau įsigyti už tą pačią pinigų sumą. Nors turime aukštą nedarbo lygį, bet laisvų darbo vietų skaičius taip pat yra didelis. Tai signalizuoja, kad daug darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje yra įstrigę nedarbo spąstuose – kai neapsimoka pereiti iš socialinių išmokų į darbo rinką.
– Kas toliau? Ar gali būti, kad tas vargo indeksas žmonėms dar vėluoja ir visas vargas laukia tik ateityje? Kokios jūsų prognozės kitiems metams?
– Jei matytume prognozes iš praėjusių dviejų metų, tai jos labai radikaliai skiriasi. Stengiamės neprognozuoti į ateitį. Tik stengiamės įvertinti rezultatus, kurie buvo ir pažiūrėti, kur reikia tam tikrų pataisymų ar ryžtingų sprendimų, kurie leistų neperkelti ekonominio vargo indekso į žmonių jaučiamą vargą ateityje. Tam reikalingi svarbūs sprendimai darbo santykių srityje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimui bus pasiūlyta griežčiau bausti už šiurkščius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus
Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siūlys griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai padariusius verslinės žvejybos taisykl...
-
Seimas ketina įteisinti skolų mokėjimo atostogas, mažesnes jų išskaitas
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Užimtumo įstatymo pataisų, kurios sumažins išskaitas iš skolininkų atlyginimo – tikimasi, kad tai juos paskatins įsilieti į darbo rinką. ...
-
Seimas tvirtins įstatymą, skirtą skatinti valstybės ir vietinės gynybos pramonės ryšius
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo, kuriuo nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus būtų įtraukiamos Lietuvos įmonės bei tokiems sandoriams nebūtų taikomi viešųjų pirkimų reikalavi...
-
Viceministras: sutarimo dėl gynybos finansavimo šaltinių reikia šioje Seimo sesijoje
Konkrečius sprendimus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai Seime reikėtų priimti dar pavasario sesijoje, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų po pusmečio – nuo kitų metų sausio, sako finansų viceministras Darius Sadeckas. ...
-
EK Lietuvos ekonomikos augimo prognozę mažina iki 2 proc.1
Europos Komisija (EK) mažina šių Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2 proc., trečiadienį pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje. ...
-
VPT: rastas neatitikimas tarp Nacionalinio stadiono statybai pasiskolintų ir išleistų lėšų4
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad Nacionalinio stadiono statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 120 mln. eurų, tačiau ši suma gali neatitikti atliktų darbų kainos, trečiadienį skelbi...
-
BFK – už didelių grupių informacijos perdavimą dėl 15 proc. pelno mokesčio
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė daliniam Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kuria didelės tarptautinių įmonių grupės turės mokėti minimalų 15 proc. pelno mokestį, perkėlimui į nacionalinę teisę. ...
-
Praneša apie prasidedančius tvarkymo darbus magistralėje ties Kaunu5
„Via Lietuva“ tęsia svarbiausius kelių infrastuktūros tvarkymo darbus automagistralėje ties Kaunu: pradedama tilto per Kruną rekonstrukcija, atnaujinami Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai bei tęsiama A. Meškinio tilto per Ner...
-
K. Navickas siūlo pataisas, kaip geriau kontroliuoti augalų apsaugos priemones
Institucijos neturi įgaliojimų kontroliuoti, ar Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos priemonės yra falsifikuotos arba patenka į šalį neteisėtai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Todėl jis siūlo įstatymu suteikti įgaliojimus Va...
-
Vilniaus savivaldybė apie Nacionalinį stadioną: infrastruktūros planavimas – baigiamojoje stadijoje3
Vilniaus miesto tarybai trečiadienį planuojant svarstyti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadas pakoreguotą Daugiafunkcio komplekso projektą, miesto savivaldybės projektų vadovė Lina Melianienė teigia, kad savivaldybės planai d...