Didėjant ekologinių produktų paklausai Europoje skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Tuo metu Lietuvoje per ketverius metus ekologinio ūkininkavimo atsisakė 400 ūkių, kuriuose daugiausia augintos daržovės ir uogos. Žemdirbiai sako, kad tokį pasirinkimą lemia griežtėjančios taisyklės ir nepakankama parama.

Ukmergės rajone ūkininkaujantis Saulius Daniulis pasakoja, kad dar prieš kelerius metus ekologiškus produktus augino beveik 200 hektarų žemės. Didžiąją ploto dalį užėmė serbentynas, kitoje augo grūdinės kultūros. Šiandien naudojama tik penktadalis buvusio ploto, o čia išaugintas ekologiškas derlius bus eksportuojamas.

Sertifikavimo įstaigos atstovas sako, kad pastaruosius ketverius metus ekologinio ūkininkavimo atsisakė beveik 400 ūkių – daugiausiai daržovių ir uogų augintojai.

„Daržininkystės ūkių turime mažai, tie ūkiai sudaro 0,33 proc. bendro ploto, įskaitant ir bulves. Jeigu vaizdingiau, tai yra 500 hektarų iš tų 158 000 sertifikuotų ūkių“, – kalbėjo VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.

Sertifikuotuose Lietuvos ūkiuose ekologinės daržovės užima vos 90 hektarų, šiek tiek didesnėje teritorijoje – 350 hektarų – auginamos bulvės, o 80 hektarų plote auga topinambai.

„Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą, ekologiniam ūkininkavimui už vieną hektarą mokama 1519 litų. Ši išmoka buvo paskaičiuota agrarinės ekonomikos instituto atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, netenkamą derlių. Numatoma, kad ir vėliau, po 14 metų, ekologinė daržininkystė bus ir toliau remiama“, – teigė Žemės ūkio ministerijos Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėja Rovena Grikienė.

„Šiandien už pusantro tūkstančio, kiek gauna europinės paramos ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai, tai turbūt nė pirštinių ir kauptukų neįsigysi. Jau nekalbant apie prarastas pajamas ir apie visą vargą“, – dėstė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis.

Ekologinių ūkių atstovų tikinimu, nepakeldami vis griežtėjančių reikalavimų ūkininkai atsisako ekologinio ūkininkavimo ir renkasi chemizuotą žemdirbystę.

„Mes lietuviai su ekologine parama tarp Europos šalių esame kažkur apačioje. O su visomis griežtomis taisyklėmis – jos griežčiausios Lietuvoje. Mes kaip visada visur sugebame perlenkti lazdą tris kartus“, – kalbėjo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas S. Daniulis.

„Prisidengiama šaukštu deguto – blogais ūkininkais, bet jų yra tikrai pavieniai, tą parodė praėjusių metų patikrinimai, tikrai nebuvo daug pažeidėjų, o nauji reikalavimai gula ant sąžiningų ir gerų ūkininkų pečių, su kuo jie nelabai nori sutikti“, – VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.                

Ūkininkai pasigenda ilgalaikės ekologinio žemės ūkio strategijos. Teisės aktai, reglamentuojantys ekologinę žemės ūkio gamybą, kasmet keičiami, maža to - jų keitimas ir tvirtinimas nuolat vėluoja.