2026 ir 2027 metais ekonomika turėtų augti atitinkamai 3,2 ir 2,3 proc.– tiek pat, kaip prognozuota anksčiau.
„Lietuvos ekonomika išlieka augimo kelyje, tačiau artimiausius trejus metus šis procesas nebus nuoseklus ir pasižymės bangavimu“, – naujausių LB ekonominių prognozių pristatyme pirmadienį sakė cenrinio banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, ekonomika kitąmet turėtų paspartėti dėl antros pakopos pensijų kaupimo reformos, kuri leidus gyventojams atsiimti lėšas didins privatų vartojimą.
Tačiau 2027 metais, pasak G. Šimkaus, BVP augimas lėtės, nes dauguma išsiimtų pinigų bus išleista.
„2026-aisiais dėl antros pakopos pensijų reformos bei valstybės investicijų ekonomikos augimas paspartės, tačiau po šio šuolio 2027 metais tempas vėl kiek sulėtės. Nors infliacija kurį laiką dar išliks padidėjusi, prognozuojama, kad nuo 2027–2028 metų ji pradės nuosekliai kristi“, – teigė G. Šimkus.
Pasak centrinio banko, 2026 metais didelę įtaką BVP raidai turės valdžios sprendimai dėl investicijų, pirmiausia dėl padidinto krašto apsaugos finansavimo. Manoma, jog teigiama investicijų įtaka, įskaitant ir verslo investicijas, bus juntama ir vėlesniais metais.
„2027–2028 metais sustiprės ir kitų, ne valdžios investicijų sprendimų poveikis (...), pirmiausia poveikis, kylantis iš didėsiančių socialinių išmokų. Neįskaitant pensijų kaupimo reformos, valdžios sprendimai 2026-aisiais metais Lietuvos ekonomiką paspartins 0,7 procentinio punkto, o 2027–2028 metais pridės dar po 0,5 procentinio punkto“, – aiškino G. Šimkus.
Pasak jo, kitąmet atlyginimai turėtų augti sparčiau nei šiemet, jų augimas turėtų pralenkti kainų didėjimą. Tai lems didesnę gyventojų perkamąją galią, o tai suteiks žmonėms daugiau galimybių ne tik vartoti, bet ir taupyti, teigė LB vadovas.
Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 8,4 proc., o kitąmet – 9,1 procento.
Nedarbas šiemet sudarys 7 proc., kitąmet mažės iki 6,6 procento.
Kuklesni eksporto rezultatai
LB prognozėmis, bendras Lietuvos eksportas šiemet turėtų augti 4,3 proc., tačiau kitąmet augimas lėtės iki 2,3 proc., dar po metų – ūgtels iki 3,3 procento.
Kiti metai bus mažiau palankūs eksportuotojams, ypač apdirbamosios pramonės įmonėms, nes eksportą ribos lėčiau auganti paklausa pagrindinėse Lietuvos prekių rinkose.
„Paklausa Lietuvoje gaminamoms prekėms ir paslaugoms iš užsienio išlieka kur kas mažesnė negu buvo praeityje, o sunki konkurencinė aplinka, ypač apdirbamosios gamybos sektoriui, neleis aktyviai didinti rinkos dalių. Tad vidaus paklausos ir banguoto eksporto rezultatas bus prastesnis nei pastaruosius porą metų užsienio prekybos balansas. Kitaip tariant, šiuo laikotarpiu užsienyje uždirbsime kaip šalis mažiau“, – kalbėjo LB vadovas.
Bankas prognozuoja, kad investicijos šiemet padidės 6,5 proc., kitąmet augs 11,5 proc., o 2027 metais – 3,6 procento.
Lietuvos BVP vienam gyventojui 2024-aisiais siekė 87 proc. ES vidurkio
Realus bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, 2024 metais siekė 87 proc. ES vidurkio.
Latvijoje šis rodiklis siekė 68 proc. ES vidurkio, Lenkijoje – 78 proc., Estijoje – 79 proc., remdamasi išankstiniais Eurostato duomenimis, pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Iš 27 ES valstybių narių žemiausias BVP realios apimties indeksas (išreikštas perkamosios galios standartais) 2024 metais buvo Bulgarijoje (66 proc. ES vidurkio), aukščiausias – Liuksemburge (245 proc.).
Tiu metu realios individualaus vartojimo išlaidos, tenkančios vienam Lietuvos gyventojui, sudarė 88 proc. ES vidurkio. Žemiausias rodiklis buvo Latvijoje (72 proc.), aukščiausias – Liuksemburge (146 proc.).
Lietuvoje kainų indeksas BVP lygmeniu 2024 metais sudarė 78,3 proc. ES vidurkio. Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje jis atitinkamai siekė 72,2, 79,2 ir 91,9 proc. Mažiausias rodiklis buvo Rumunijoje (60,3 proc.), didžiausias – Liuksemburge (130 proc.).
Naujausi komentarai