- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik pusė šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos auga sparčiau negu pajamos, o 28 proc. gyventojų šalyje teigia, kad apmokėjus visas sąskaitas jiems vos pakanka pinigų išgyventi iki mėnesio pabaigos, rodo „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų tyrimas.
Nepaisant didėjančio susirūpinimo dėl savo finansinės padėties, lietuviai savo sąskaitas apmoka pakankamai rūpestingai – daugiau nei du trečdaliai (67 proc.) gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių visus savo finansinius įpareigojimus padengdavo laiku, o to nesugebančių padaryti gyventojų dalis nuo praėjusių metų sumažėjo 7 proc.
Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė atkreipė dėmesį į tai, kad lietuviai finansinio raštingumo daugiausia išmoksta iš savo tėvų. Visgi, pasak jos, tai turi ir neigiamų aspektų.
„Noriu atkreipti dėmesį į tokį problemišką dalyką (...). Pirmiausia, iš kur mes gauname būtent finansinį raštingumą? Pirmoje vietoje – tėvai. Bet šiuo atveju, iš vienos pusės, tai gerai, tai yra šeimoje vaikai mokomi finansinio raštingumo. Tačiau, iš kitos pusės, tėvai neturi tiek žinių ir tas amžiaus atotrūkis pakankamai didelis, kad galėtų vaikams suteikti tas žinias profesionalias, naujas žinias“, – diskusijoje po tyrimo pristatymo sakė ji.
Pasak Z. Čeponytės, būtina daugiau kalbėti apie tvaresnį vartojimą.
„Mes labai mažai šiandien kalbame apie tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, finansinį lauką, o jis yra labai platus. (...) Jei kiekvienas lietuvis po 300 eurų išmeta kasmet būtent maisto atliekas nesutvarkydamas, nėra gebėjimo racionaliai nusipirkti ir racionaliai vartoti maistą“, – teigė ji.
„Intrum“ verslo operacijų ir IT direktorės Baltijos šalims Linos Šiumetės teigimu, verslas taip pat yra suinteresuotas, kad gerėtų vartojimo elgsena.
„Stiprus ir sveikas vartotojas yra sveikos, stiprios ekonomikos variklis. (...) Mes esame suinteresuoti, kad gerėtų vartojimo elgsena, nes tai gerins ir mūsų verslo rodiklius ir galimybę kalbėti apie geresnę ekonomiką. Bet ir apskritai, ką rodo šis tyrimas, tai tiesiog iškelia didelę problemą, ką mes laikome sveika vartosena, sveika elgsena. Ir, kaip matome, turime didelį atotrūkį nuo kitų Europos šalių, į kurias lygiuojamės“, – diskusijoje sakė ji.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos vadovo Manto Zalatoriaus, jo nestebina žema Lietuvos vieta finansinio raštingumo reitinge.
Problema yra ta, kad mes esame jauna ekonomika, mes esame tarp tų 75 proc. neišprususių pasaulio gyventojų.
„Jau šį pavasarį Lietuvos bankų asociacija atliko tyrimą, kur mes išmatavome lietuvio finansinį išprusimą. Ir šitas tyrimas yra labai geras ta prasme, kad mes pagaliau įdėjome finansinį išprusimą į Europos kontekstą. Manęs visiškai nestebina mūsų paskutinė vieta. (...) Mes netgi sugebėjome parašyti pažymį vidutiniam lietuviui už finansinio išprusimo žinias. Jei maksimumas yra 10, tai finansinio raštingumo žinios vidutinio lietuvio buvo 4,3. Ir dėl to šita paskutinė vieta manęs nestebina. Kas manęs dar nestebina ir kas dar labiau jaudina, yra tai, kad, jei mes finansinį išprusimą skaidysime per amžiaus grupes, tai mūsų tyrimas parodė, kad jauniausi respondentai nuo 16 iki 24 metų, turi žymiai prastesnes finansinio išprusimo žinias negu, pavyzdžiui, nuo 45 iki 65 metų“, – sakė M. Zalatorius.
„Problema yra ta, kad mes esame jauna ekonomika, mes esame tarp tų 75 proc. neišprususių pasaulio gyventojų. Dar įdomiau – turtingos šalys ir finansinis išprusimas koreliuoja vienas prie vieno“, – pridūrė Lietuvos bankų asociacijos vadovas.
Šiųmetis bendrovės „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje auga skolinimosi kultūra, o 29 proc. šalies gyventojų per pastaruosius 6 mėnesius savo sąskaitų apmokėjimui skolinosi arba išeikvojo savo banko kortelės kredito limitą.
Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad 29 proc. lietuvių per mėnesį nesutaupo nė kiek lėšų, o 56 proc. apklaustų mūsų šalies gyventojų nėra patenkinti kas mėnesį savo sukaupiamų santaupų dydžiu. Be to, 59 proc. lietuvių nerimauja, kad niekuomet nesugebės įsigyti nuosavo būsto. Dar beveik du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų baiminasi, kad išėję į pensiją negalės oriai gyventi.
Remiantis tyrimo duomenimis, lietuviai iš visų tirtų Europos valstybių gyventojų išsiskiria mažiausiu finansiniu raštingumu. Kiek daugiau nei pusė (52 proc.) šalies gyventojų sugebėjo teisingai susieti tam tikras finansines sąvokas su teisingais jų apibrėžimais. Palyginimui, Europos gyventojų finansinio raštingumo vidurkis siekia 63 proc. Be to, Europoje pakankamą finansinį išsilavinimą teigia įgiję daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) gyventojų, tuo metu Lietuvoje ši dalis tesiekia 56 proc.
„Intrum“ sudarytame Europos gyventojų finansinės gerovės barometro reitinge tarp 24 tirtų valstybių Lietuva rikiuojasi priešpaskutinėje vietoje. Tuo metu Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo reitingas yra prasčiausias iš visų tirtų valstybių. Pagal bendrą finansinės gerovės reitingą Lietuva užima priešpaskutinę – 23-iąją vietą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo1
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...
-
Lietuvos tinklo modeliavimo studija: 2030-aisiais Lietuva eksportuos elektrą2
2030 metais Lietuva galės pati pasigaminti ir eksportuoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikta tarp...
-
G. Nausėda sako, kad solidarumo mokestis pasiteisino, ragina neatmesti jo pratęsimo2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad antrus metus galiojantis laikinasis bankų solidarumo įnašas pasiteisino, todėl ragina neatmesti siūlymų jį pratęsti. ...
-
Seimo opozicija siūlo bankų solidarumo įnašą pratęsti neribotam laikui1
Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo neribotam laikui pratęsti antrus metus galiojantį laikinąjį bankų solidarumo įnašą. ...
-
Vartotojų grupės apkaltino „Temu“ manipuliuojant pirkėjais internete1
Europos vartotojų grupės ketvirtadienį apkaltino Kinijos prekybos platformą „Temu“ naudojantis „manipuliacija pagrįstais metodais“, siekiant priversti vartotojus išleisti daugiau pinigų, taip pat kitokiais būdais pažeidin...
-
Seimas įtvirtino valstybės ir vietos gynybos pramonės bendradarbiavimą1
Seimas ketvirtadienį priėmė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisas, kuriomis į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus nuo liepos bus įtraukiamos Lietuvos įmonės, o tokiems sandoriams nereikės skelbti viešųjų pirkimų. ...
-
LEA: šalyje ir toliau pingant degalams, kainos išlieka mažesnės nei Lenkijoje
Pastarąją savaitę benzinui Lietuvoje atpigus 1 proc., o dyzelinui – 1,6 procento, degalai Lietuvoje išlieka pigesni nei Lenkijoje. Pasak Lietuvos energetikos agentūros, tai jau trečia savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos &...
-
Valstybės kontrolė: vykdant įsipareigojimus dėl mokytojų atlyginimų gali tekti skolintis2
Dėl sparčiau nei mokytojų atlyginimai augančio vidutinio darbo užmokesčio gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo, kad mokytojų atlyginimas pasiektų 130 proc. vidutinio šalies atlyginimo, tam gali tekti skolintis, teigia Valstyb...
-
G. Paluckas: supaprastinti reikalavimai atveria kelią piktnaudžiavimui
Seimui ketvirtadienį planuojant priimti įstatymo pataisas, kuriomis lietuviškoms karinės pramonės įmonėms lengvinamos sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, socialdemokratas Gintautas Paluckas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ...
-
T. Povilauskas: turistų išleista kelionėms suma šiais metais turėtų būti didesnė nei pernai1
Ekonomistų teigimu, augant gyventojų turimoms lėšoms kredito įstaigose, bendra turistų išleista kelionėms suma šiais metais turėtų būti didesnė negu pernai. Tai patvirtina ir kelionių organizatoriai: šiemet vidutini&scaro...