Rusijos grėsmių akivaizdoje Lietuvos įmonės ne ieško alternatyvių rinkų, o didina savo pardavimus Rusijoje. Taip LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ tvirtina Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.

„Apklausėme įmones apie tai, kaip jos šiandien elgiasi su Rusija, ar jos pradėjo vengti pardavimų ten ir ieškoti alternatyvų. Pastebėjome, kad rezultatai yra priešingi – įmonės toliau bendradarbiauja su Rusijos verslu, netgi didina savo paravimus, nes verslas nėra pajutęs prasidėjusių santykių pokyčių bei didėlių grėsmių“, – kalba R. Dargis.

LPK prezidento teigimu, antroje šių metų pusėje turėtų tapti aiškiau, kaip geopolitinė krizė ir smunkanti Rusijos ekonomika paveiks Lietuvos prekybą. „Noriu pabrėžti, kad Lietuvos verslas labai stipriai vertina rizikas, bet šiandieninės maržos jiems leidžia dirbti toliau“, – sako R. Dargis.

Savo ruožtu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipia dėmesį į tai, kad  tokiose šalyse, kaip Rusija, svarbus ekonomikos variklis yra visaus vartojimas, o tam produkcijos reikia visuomet.

„Tokiose rinkose, kaip Rusija, labai svarbus ekonomikos variklis yra vidaus vartojimas, todėl galime suprasti, kodėl prekybininkai kol kas nelabai jaučia neigiamų pasekmių. Nors Rusijos ekonomikoje viskas krypsta į blogąja pusę, kol kas dar pernelyg anksti daryti kažkokias išvadas“, – tvirtina G. Nausėda.

Ministro Pirmininko patarėjas Stasys Jakeliūnas teigia, kad, jei santykiuose su Rusija situacija smarkiai nesikeis, Ukrainoje nebus didesnės karo eskalacijos, Lietuvos ekonomika neturėtų patirti didelių sukrėtimų.

„Situacija sudėtinga, aplinka atrodo gan grėsminga, tačiau pirmojo šių metų ketvirčio biudžeto pajamų rodikliai ir tendencijos optimistinės. Pajamos netgi viršija planuotąsias, lenkia praėjusių metų rodiklius. Akivaizdžių įrodymų, kad mes turime ir turėsime problemų, tikrai nematau. Tikiu, kad anksčiau ar vėliau situacija stabilizuosis ir pas mūsų rytinius kaimynus“, – pažymi S. Jakeliūnas.