Jo teigimu, pirminiai duomenys rodo, jog gali būti mažinama ir Kaimo plėtros parama.

„Tai mūsų visiškai netenkina, nes nepriartėjame prie mūsų ambicijos – teisingų ir vienodų išmokų visiems žemdirbiams Europos Sąjungoje. Čia iki to vienodumo net pradžios nėra“, – BNS sakė R. Taraškevičius, iki antradienio dirbęs žemės ūkio viceministru.

Anot jo, tikslesni tiesioginių išmokų Lietuvos ūkininkams skaičiai bus aiškūs birželį, kai EK pristatys tikslius pasiūlymus kiekvienai ES narei.

„(Norime – BNS) maksimaliai priartėti prie ES vidurkio. Gal 100 procentų ne, bet maksimaliai arti vidurkio. 80 proc. nėra maksimaliai arti vidurkio. Priartėjimo žingsnis yra per mažas“, – BNS teigė R. Taraškevičius.

Tiek tiesioginių išmokų, tiek kaimo plėtros finansavimo pasiūlymai Lietuvai gali keistis per derybas su kitomis ES narėmis.

Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, baigiantis dabartiniam daugiamečiam biudžetui, 2020 metais tiesioginės išmokos už hektarą dirbamos žemės Lietuvoje vidutiniškai sieks 187 eurus – 72 proc. ES vidurkio (260 eurų).

R. Taraškevičius pridūrė, kad pagal pirminį EK pasiūlymą panašu, jog Lietuvai gali būti mažinama ir Kaimo plėtros parama – ji gali mažėti ir iki 15 proc.

„Stebime labai neigiamą tendenciją. Skaičių nematome, bet jau ką žinome, tai neramu. Kaimo plėtros mūsų voko europinė dalis dar bus mažinama“, – tvirtino R. Taraškevičius.

Jo žodžiais, Vyriausybė iš būsimo 2021–2027 metų ilgamečio biudžeto nori užtikrinti kuo didesnę paramą regionams, žemės ūkiui ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Pasak R. Taraškevičiaus, ministrų kabinetas dar nesudėliojo, kuris prioritetas yra svarbiausias.

Lietuva žemės ūkiui iš 2014–2020 metų ES biudžeto turėtų gauti 5,070 mlrd. eurų, iš kurių 3,394 mlrd. eurų skirta tiesioginėms išmokoms. 2007–2013 metais žemės ūkiui gauta 3,869 mlrd. eurų, iš kurių 2,049 mlrd. eurų buvo tiesioginės išmokos.