Penktadienį pristatyta „Swedbank“ analizė parodė, kad potencialus Lietuvos ekonomikos augimas priklausys nuo to, ar Lietuvos darbo rinka taps lankstesnė. O vienu iš darbo rinkos skaudulių ir toliau lieka jaunimo nedarbas, mat net išsilavinę jaunuoliai darbdavių nedomina.

„Swedbank“ ekonomistė Vaiva Šečkutė teigė, kad darbo jėgos aktyvumas neturės teigiamos įtakos ekonomikai, jei nebus nuolat kuriamos naujos darbo vietos. Anot jos, darbo vietų kūrimą paskatintų lankstesnis nei dabar darbo sąlygų reguliavimas.

„Nors darbo kodeksas 2010 m. ir buvo šiek tiek sušvelnintas, tačiau kai kurie pakeitimai yra laikini ir apskritai nėra pakankami bei nepalies visų darbdavių“, - sakė V.Šečkutė. Anot jos, darbdaviams turėtų būti lengviau atleisti bei priimti naujus darbuotojus, esą kuriant naujas darbo vietas švelnesnis darbo rinkos reguliavimas jiems leistų jaustis saugiau.

32 tūkst. jaunų bedarbiai

Ekonomistės teigimu, per krizę labiausiai išaugo jaunimo nedarbas, o pernai jis traukėsi lėčiau nei bendras nedarbo lygis. Jaunimo nedarbas sumažėjo vos iki 32,9 proc.

„Jaunimo darbo rinka yra išskirtinė tuo, kad yra labiau pažeidžiama. Jaunimui lengviau prarasti darbą ir sunkiau jį susirasti, ypač sunkiu laikotarpiu. Darbdavys galbūt yra mažiau suinteresuotas samdyti patirties ar net kvalifikacijos neturintį jaunuolį, nes šis gali išeiti pas kitą darbdavį arba negalėti viso savo laiko skirti darbui“, - sakė V.Šečkutė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad jaunimo nedarbas, palyginti su bendru nedarbu, nėra gąsdinantis: „Nors jaunimo nedarbo lygis yra didelis, vienas didžiausių Europoje, tačiau bedarbių jaunuolių dalis nėra didelė, palyginti su bendru bedarbių skaičiumi. Taip yra todėl, kad esama labai didelio skirtumo tarp jaunuolių ir visos darbo jėgos. Į darbo rinką įsitraukia tik 30 proc. visų jaunuolių, kai bendras darbo aktyvumas viršija 70 proc.“

„Swedbank“ statistika rodo, kad iš 450 tūkst. šalies jaunuolių 315 tūkst. apskritai nedalyvauja darbo rinkoje, nes mokosi įvairiose švietimo įstaigose. Maždaug du trečdaliai - 103 tūkst. - jaunuolių dirba, o 32 tūkst. jaunuolių yra bedarbiai.

Kaip vieną pagrindinių jaunimo nedarbo priežasčių V.Šečkutė įvardijo statybų  ir apdirbamosios pramonės sektorių nuosmukį, esą per krizę jie nukentėjo labiausiai, todėl sumažėjo nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis. Tai skaudžiai atsiliepia jaunimui, nes, „Swedbank“ duomenimis, apie 19 tūkst.  bedarbių jaunuolių neturi profesinio išsilavinimo. V.Šečkutės manymu, susidariusią situaciją pagerintų spartesnė renovacija.

Ekonomistė taip pat pabrėžė, kad didelė dalis – maždaug 13 tūkst. - darbo nerandančių jaunuolių  turi išsilavinimą. Todėl, jos manymu, švietimo sistema turėtų būti labiau orientuota į darbo rinką. Anot pašnekovės, specialistų rengimas švietimo įstaigose turėtų atitikti paklausą, o profesinis pasirengimas turėtų būti tvirtesnis.

Darbo praktikos - per trumpos

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, studentų darbo praktikos yra labai koncentruotos ir trunka per trumpą laiką. Todėl darbdaviams esą sunku praktikantą apmokyti ir efektyviai įtraukti į darbą, o studentas įmonei nespėja atnešti naudos, taigi sukuriama vienpusė nauda. N. Mačiulio teigimu, užsienyje kartais net 3 metus trunkanti praktika abiems pusėms atneša žymiai daugiau naudos, o praktikantai dirba kaip potencialūs nauji darbuotojai.

Anot V.Šečkutės, jaunimo nedarbas lemia didesnę emigraciją ir mažesnį produktyvumą ateityje, mažesnį darbo jėgos aktyvumo lygį.

„Swedbank“ prognozuoja, kad artimiausius penkerius metus gyventojų skaičius trauksis vidutiniškai 0,6 proc., o darbo jėgos – 0,8 proc. per metus. Dirbančiųjų skaičiaus vidutinis augimas sieks 1,4 proc., o produktyvumo – 2,8 proc.