Aukštųjų technologijų įmonės „Brolis Semiconductors“ generalinis direktorius Dominykas Vizbaras teigė, kad iki šiol turėjo nedaug galimybių dalyvauti tokiuose projektuose, nes dėl buvusio mažo krašto apsaugos finansavimo buvo vykdoma nedaug įsigijimų.

„Tradicijų nebuvo, nevyko tų įsigijimų ir bendradarbiavimo, ta tema buvo tarsi tabu ir padėtis pasikeitė tik pasikeitus geopolitinei situacijai. Sakyčiau, kad šiandien tas sujudimas tik prasidėjo“, - žurnalistams trečiadienį Vilniuje vykstančioje tarptautinės gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodoje sakė D.Vizbaras.

„Brolis Semiconductors“ Lietuvoje daugiausiai bendradarbiauja su kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgomis, tiekdama elektroninės optikos prietaisus.

D.Vizbaro teigimu, tik dabar atsiranda supratimas, kad karyba nėra tik „metaliniai daiktai su ratais, bet ir technologija ant to rato ar metalinio daikto“.

„Be technologijos tas daiktas neturės ryšio, jis nematys priešo ir pats bus jo matomas“, - sakė D.Vizbaras.

Pasak jo, Lietuvos verslas ir perkančiosios organizacijos taip pat turi išsklaidyti mitą, jog Lietuvoje gaminama gynybos pramonės produkcija yra brangesnė nei užsienietiška.

„Aišku, naujesnė technologija yra brangesnė už seną, (...) bet jeigu mūsų šiandien dienai gaminama taikliojo šaulio įranga leidžia kažką pastebėti du kartus toliau negu ta sena įranga, tai skirtumas kažkoks yra ir gali perkančioji organizacija už tai sumokėti 15 - 20 proc. brangiau“, - teigė verslininkas.

Jam antrino ir Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas Gintaris Šatkus, teigdamas, kad kliūtimi Lietuvos verslui sėkmingai dirbti gynybos ir saugumo srityje trukdė mažas finansavimas krašto apsaugai, buvęs mažas įsigijimų kiekis.

Jis taip pat sakė, kad valstybės pareigūnai turi problemų susipažindami su gynybos pramonės įmonių atstovais, nes pirmoji gynybos pramonės srityje dirbančių įmonių asociacija įsikūrė tik 2014 metais.

Tuo metu krašto apsaugos viceministras Tomas Gražiūnas sakė, kad 2015 metais ministerijos arba kariuomenės vykdomų konkursų 70 procentų laimėjo Lietuvos įmonės. Tačiau jos tiekia ne ginkluotę ar atskiras jos dalis, bendradarbiaudamos su užsienio bendrovėmis, o daugiausiai vykdo infrastruktūros projektus, tiekia kariuomenei aprangą ir maistą.

„Mes kalbame apie labai didelius projektus, pavyzdžiui, oro erdvės stebėjimo sistemų įsigijimą. Tai kol kas Lietuvos įmonės šiame etape tokiems projektams yra dar nepribrendusios“, - sakė T.Gražiūnas.

Pasak jo, Lietuvos įmonės yra stiprios aukštųjų technologijų srityje, o to ilgainiui taip pat prireiks kariuomenei, kai augant krašto apsaugos finansavimui bus pabaigti pradinius kariuomenės poreikius užtikrinantys įsigijimai.

„Ateis laikas ir jau ateina laikas rūpintis ir aukštosiomis technologijomis ir čia, manau, Lietuvos įmonės turi didelę galimybę pasireikšti“, - kalbėjo viceministras.

Lietuva ilgą laiką atsiliko nuo NATO sąjungininkų pagal išlaidas gynybai, bet pastaraisiais metais ėmė sparčiai didinti finansavimą, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.

Šių metų biudžete gynybai skirti 575 mln. eurų, tai sudaro 1,48 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kitąmet planuojama šį finansavimą pakelti iki 725 mln. eurų arba 1,77 proc. BVP.

Lietuvos parlamentinės politinės partijos yra susitarusios, kad krašto apsaugos finansavimas 2020 metais turėtų siekti 2 proc. BVP, tačiau šį tikslą planuojama pasiekti 2018 metais.