Pereiti į pagrindinį turinį

„Litgrid“ dėl pažeisto „EstLink 2“ kabelio: tai tapo didžiausiu įvykiu – kaip atsilieps vartotojams?

2024-12-30 12:23
ELTOS inf.

Pirmąją Kalėdų dieną buvo pažeistas Suomiją ir Estiją jungiantis elektros kabelis. Nuo tada apribotos galimybės importuoti pigią energiją iš Šiaurės šalių į Baltijos šalis lėmė didesnes elektros kainas Lietuvoje, tačiau šventinis periodas kol kas šį efektą sušvelnina, skelbia „Litgrid“.

„Litgrid“ dėl pažeisto „EstLink 2“ kabelio: tai tapo didžiausiu įvykiu – kaip atsilieps vartotojams?
„Litgrid“ dėl pažeisto „EstLink 2“ kabelio: tai tapo didžiausiu įvykiu – kaip atsilieps vartotojams? / Freepik.com nuotr.

Kaip nurodoma pranešime, gruodžio 23–29 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 41 proc. nuo 56 Eur / MWh iki 79 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje.

„Kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu elektros vartojimas sumažėja, todėl įprastai formuojasi mažos elektros kainos. Tačiau pirmąją Kalėdų dieną pažeistas „EstLink 2“ kabelis tapo didžiausiu praėjusios savaitės ir mėnesio įvykiu. Elektros sistemos darbas dėl šio įvykio nesutriko, tačiau Baltijos šalys antroje savaitės pusėje pigų energijos importą iš Suomijos turėjo pakeisti didesne vietinių šiluminių elektrinių gamyba bei importo srautais iš Lenkijos. Tai lėmė, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse augo elektros kaina“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus ekspertas Andrius Maneikis.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 3 proc. nuo 254 GWh iki 246 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 61 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 150 GWh elektros energijos, tai yra 33 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 222 GWh.

Elektros sistemos darbas dėl šio įvykio nesutriko, tačiau Baltijos šalys antroje savaitės pusėje pigų energijos importą iš Suomijos turėjo pakeisti didesne vietinių šiluminių elektrinių gamyba (...)

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo ir šiluminės jėgainės. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba augo 47 proc. nuo 39 GWh iki 58 GWh, o vėjo elektrinių gamyba mažėjo 62 proc. nuo 153 GWh iki 58 GWh.

Hidroelektrinių generacija augo 34 proc. nuo 15 GWh iki 20 GWh. Kitos elektrinės pagamino 14 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 39 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės taip pat generavo 39 proc., hidroelektrinės – 13 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.

Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 43 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 10 proc. nuo 126 GWh iki 139 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 82 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 3 proc. importuotas iš Latvijos, o likę 15 proc. – iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 64 proc. nuo 72 GWh iki 25 GWh. 82 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 18 proc. į Lenkiją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 59 proc. Lenkijos kryptimi ir 26 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 97 proc. Lietuvos kryptimi.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų