- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ 2023 metų balandį planuoja atlikti šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą. Anksčiau jis planuotas šių metų rugsėjį, tačiau dėl sudėtingos situacijos rinkoje ir užtikrinant maksimalius jungčių pralaidumus regione jis buvo atidėtas.
„Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad šalies sistema pirmą kartą istorijoje veiks visiškai savarankiškai.
„Todėl bandymui atsakingai ruošiamės: dirbame su elektros gamintojais, skirstymo operatoriais, prioritetiniais svarbiais vartotojais, kitų šalių perdavimo sistemų operatoriais. Šiemet sėkmingai išbandėme mūsų šalies elektrines, paruošiamuosius darbus tęsime ir toliau“, – pranešime teigė R. Masiulis.
Pranešama, kad balandžio 22 dieną tinklas bus atjungtas nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos ir veiks savarankiškai, o elektrą vartotojams tieks šalies elektrinės, taip pat jungtys su Lenkija ir Švedija. Elektros sistemos balansą ir dažnį valdys „Litgrid“ dispečeriai.
Pasak bendrovės, į bandymą bus galima įtraukti ir šių metų pabaigoje numatomus įrengti 200 megavatų (MW) galios elektros kaupiklius.
Ruošiantis bandymui šiemet buvo atlikta jo studija, paruoštos informacinės sistemos, patikrinti svarbiausi elektros vartotojai ir išbandytos didžiosios elektrinės, parengta infrastruktūra.
Per pastaruosius metus „Litgrid“ atliko du svarbius bandymus: pirmą kartą izoliuotas dalies Lietuvos sistemos bandymas atliktas 2020 metais, o 2021 metais „Litgrid“ kartu su Lenkijos PSE atliko avarinės pagalbos bandymą per išplėstą „LitPol Link“ jungtį.
Prieš 2025 metų pabaigoje numatytą baigti sinchronizavimą su Europos tinklais visos Baltijos šalys taip pat turi atlikti bendrą izoliuoto darbo bandymą, kurio metu Lietuva, Latvija ir Estija sudarys vieną „salą“.
Energetikos ministras Dainius Kreivys lapkričio pradžioje teigė, jog Lietuva siekia kitų metų pavasarį atlikti ir bendrą Baltijos šalių bandymą, tačiau, pasak jo, susitarimas su Latvija ir Estija dar nėra pasiektas.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prie žemyninės Europos tinklų Baltijos šalys buvo sutarusios prisijungti 2025 metų pabaigoje, tačiau Lietuva siekia paankstinti procesą ir sinchronizuotis 2024 metų vasarį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos8
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...