„Litgrid“ teigimu, tokia jungtis Lietuvoje vystomų vėjo ir saulės energijos gamintojams išplėstų eksporto galimybes ir užtikrintų geresnes sąlygas vandenilio gamybos plėtrai, antradienį pranešė „Litgrid“.
Be to, „Litgrid“ planuoja plėsti jungtis su Lenkija ir Latvija bei sudaryti palankesnes sąlygas vystyti energijos kaupiklius.
„Energetikos transformacija susijusi su planuojamu dideliu elektros vartojimo augimu, todėl didesnės prekybos su kitomis šalimis galimybės yra labai svarbios“, – pranešime sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Jo teigimu, per artimiausius metus bus pasiektas lūžio taškas, kai 100 proc. Lietuvai reikalingos energijos šalis pasigamins iš atsinaujinančių išteklių, o perteklių eksportuos.
„Litgird“ kartu su Lenkijos operatore PSE netrukus planuoja priimti galutinį sprendimą dėl 700 megavatų (MW) galios sausumos jungties su Lenkija „Harmony Link“ projekto.
Dabartinė „LitPol Link“ jungtis su Lenkija po sinchronizavimo 2025 metų vasarį bus naudojama sistemos saugumui užtikrinti, tačiau numatoma, kad dalis jos pralaidumo bus ir toliau naudojama prekybai.
„Litgrid“ ir Latvijos operatorė AST taip pat planuoja plėsti šalis jungiančias linijas, iki 2035 metų padvigubinant jų pralaidumą.
R. Masiulio teigimu, kaupimo įrenginiai pasitarnaus išlyginant kainų skirtumus ir teikiant sistemines balansavimo paslaugas.
„Litgrid“ prognozuoja, kad iki 2050 metų elektros suvartojimas Lietuvoje išaugs daugiau nei 6 kartus iki 74 teravatvalandžių (TWh), o didžiausią augimo dalį sudarys sintetinių dujų gamyba, pramonės ir transporto vartojimas bei šilumos gamybos sektorius.
Naujausi komentarai