Pasak jo, krašto apsaugos biudžetinis finansavimas šiais metais buvo padidintas 400 mln. eurų iki beveik 1,5 mlrd. eurų.

„Todėl nesolidžiai atrodo bandymas atsikąsti dar papildomus 50 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio paramos, kuri galėtų būti skirta stiprinti nevyriausybines organizacijas, pavyzdžiui, Šaulių sąjungą“, – BNS sakė jis.

„Nesutinku, jog mokesčių įstatymuose būtų daromos išimtys, ir nesvarbu – kariuomenei ar vaikų darželiams. Šis konkretus paramos šaltinis turėtų būti prieinamas tik bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Siūlysiu Seimo biudžeto ir finansų komitetui nepritarti dar vienai išimčiai“, – aiškino M. Majauskas.

Arvydas Anušauskas aiškina, kad nacionalinis saugumas yra vienas esminių valstybės tikslų. Pasak jo, labai svarbu ir toliau sudaryti žmonėms galimybę savanoriškai apsispręsti dėl paramos skyrimo krašto apsaugai ir taip prisidėti prie krašto gynybos plėtros, pilietinės visuomenės ugdymo.

„Labai svarbu įgyvendinti visuotinio saugumo principą, kuris remiasi ne tik kariuomenės, bet ir jos piliečių aktyviu dalyvavimu ir pasirengimu ginkluotai gynybai ir nekarinėms grėsmėms“, – nurodo ministras Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte.

Komitetas šią savaitę atmetė dalies Seimo narių siūlymus iš paramos gavėjų sąrašo nebraukti švietimo ir kultūros įstaigas.

Jeigu Seimas komiteto pozicijai pritars, ateityje gyventojai švietimo ir kultūros įstaigoms – darželiams, mokykloms, bibliotekos ar kultūros namams – negalės skirti iki 1,2 proc. savo sumokėto pajamų mokesčio. Tačiau kitais būdais šios įstaigos galės gauti paramą ir labdarą.

Seimas kitą savaitę galutinai apsispręs, ar iš paramos gavėjų sąrašo eliminuoti visas biudžetines įstaigas. Pataisos numato, kad nuo 2025 metų gyventojai biudžetinėms įstaigoms nebegalėtų skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio, o paramą galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos.