„Vienas dalykas – visą laiką buvo sakyta, kad avansiniai mokėjimai laikotarpiui jau sankcijoms įsigaliojus įkrito patys, tai dabar šitoje vietoje mes labai aiškiai žinome, kad jie buvo suderinti prieš juos pervedant, buvo padaryti tam tikri žingsniai iš „Lietuvos geležinkelių“ juos priimti“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo Marius Skuodis.

„Jeigu pagal sutartį viskas būtų tik mėnesio laikotarpiui į priekį, už gruodį, tai būtų vienas dalykas, bet kai mokėjimai priimti iki kovo mėnesio, suderinus ir priėmus sprendimus priimti, tai jau atrodo viskas kitaip“, – pridūrė jis.

Pasak jo, šių metų spalį pakeitus sutartį su „Belaruskalij“ buvo ne tik pereita prie avansinių mokėjimų, bet ir padaryti kiti pakeitimai.

„Jau avansinius mokėjimus reikėtų traktuoti kaip esminius sutarties pakeitimus, dėl ko sutartį reikėjo įvertinti specialioje už nacionalinį saugumą atsakingoje komisijoje, bet buvo ir daugiau padaryta pakeitimų“, – kalbėjo M. Skuodis.

Jo teigimu, kai kurie pakeitimai sumažino galimybes nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu „stringa mokėjimai“ – jeigu jų negalima priimti dėl bankų veiksmų.

„Aš turiu tokį vertinimą ant stalo, čia teisininkai dar išsiaiškins (...) Ta išvada, kuri guli ant mano stalo, rodo, kad pakeitimai buvo daryti ne tik kad apsaugoti įmonės finansinius interesus, kas yra natūralu, bet ir tam, kad sankcijų įsigaliojimas nesutrikdytų krovinių gabenimo. Aš darau sau tokią išvadą“, – sakė M. Skuodis.

Jeigu būtų suderinta iš anksto, mes turėtume dabar visiškai kitas aplinkybes.

Jis pabrėžė, kad sutarties pakeitimai, įskaitant avansų priėmimą, nebuvo iš anksto suderinti nei su „Lietuvos geležinkelių“ valdyba, nei su akcininke Susisiekimo ministerija.

„Jeigu būtų suderinta iš anksto, mes turėtume dabar visiškai kitas aplinkybes. Jie buvo nesuderinti, pristatyti kaip ne esmė, savaime čia kažkas įkrito, susitvarkėme sutartį savaime, bet kaip matome, tai buvo esminiai dalykai“, – konstatavo ministras.

Seimas ketvirtadienį svarstys opozicijos siūlymą steigti laikinąją tyrimo kodėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito komisiją. M. Skuodis ragina siekti konkrečių sprendimų ir neeskaluoti padėties.

„Ko nenorėčiau, kad dėl tam tikrų tyrimų visos institucijos, įmonės sugaištų labai daug laiko – man atrodo, čia svarbiausias dalykas – kaip tuos klausimus pateikti visuomenei čia ir laiku. (...) Natūralu, kai kurie politikai suinteresuoti toje ugnyje dar pasišildyti“, – Žinių radijui sakė M. Skuodis.

Pasak jo, dabar reikėtų sprendimų ir kartu išmokti pamokas, kad panašių klaidų būtų galima išvengti ateityje.

„Man atrodo, reikėtų šitoje vietoje sprendimų – čia ir dabar, kuo platesnių sprendimų, kad tokios istorijos nepasikartotų (...) Jeigu tą įmanoma padaryti kažkokiu būdu Seime, nepilant žibalo į ugnį, tai čia būtų pagrindinis mano, kaip ministro, interesas. O kokiu būdu, jau čia tegul Seimo nariai atsako, čia yra jų kompetencija“, – kalbėjo ministras.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant praėjusią savaitę įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Lietuvos Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.

Antradienį „Lietuvos geležinkelių“ valdyba su valstybės valdomos įmonių grupės vadovu Mantu Bartuška sutarė, kad šis atsistatydins po pereinamojo laikotarpio, taip siekiant sumažinti reputacines rizikas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras M. Skuodis buvo pateikę premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimus. I. Šimonytė antradienį paskelbė, kad ministrai turi toliau eiti pareigas ir Vyriausybė tęs darbą ta pačia sudėtimi.