- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žali, geltoni ir mėlyni konteineriai, skirti stiklo, plastmasės bei popieriaus atliekoms – įprasti visiems. Tačiau alytiškiai žino dar vieną – maisto atliekų rūšiavimui skirtą konteinerį. Alytaus atliekų tvarkymo specialistai tikisi, kad pagal pasiektus puikius maisto atliekų tvarkymo rezultatus, Alytui pavyks pasivyti ir lyderę Vokietiją.
Nuo šių metų sausio 1 d. dalyje Lietuvos miestų pradėtas diegti atskirų maisto atliekų surinkimas. Alytaus regionas – pirmasis šalyje, pasiryžęs pradėti šią naujovę. Praėjusių metų rudenį prie atskiro maisto atliekų rūšiavimo prisijungė ir Druskininkų savivaldybė.
Alytaus individualių namų gyventojams iš viso buvo išdalinti 6 tūkstančiai maisto atliekų konteinerių, atskirai maisto atliekos surenkamos ir iš savivaldybių įmonių, kuriose teikiamos maitinimo paslaugos. Šiais metais planuojama įtraukti ir Alytaus daugiabučių gyventojus.
Mitus paneigė praktiškai
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo padalinio vadovo Andriaus Jučo teigimu, apie maisto atliekų rūšiavimą sklando nemažai mitų.
„Nors alytiškiai naujuosius konteinerius pasitiko gana palankiai, tačiau vis tiek teko susidurti su skeptiškomis nuomonėmis dėl galimo blogo kvapo. Nors maisto atliekos sukelia neigiamas asociacijas, tačiau tinkamomis technologijomis apdorotos atliekos nekelia jokių problemų, o laikantis švaros, neatsiranda ir kvapo. Taip pat gyventojus neramino mokesčiai. Žmonės įsivaizdavo, kad už naujuosius konteinerius reikės papildomai mokėti, tačiau maisto atliekų surinkimas įtakos rinkliavos dydžiui neturėjo“, – sako A. Jučas.
Pasak jo, į maisto atliekų konteinerius galima mesti ne tik tokias maisto atliekas kaip kavos tirščius, kaulus, ašakas, vaisius ir daržovių likučius, kiaušinių lukštus, arbatos tirščius ir pakelius, aliejų, pieno produktus, bet ir riebalais ar kitais maisto produktais suteptą kartoną, pavyzdžiui, picų popierines dėžes. Taip pat žaliąsias atliekas – kambarinius augalus ir jų dalis, piktžoles, kitas sodo ir daržo atliekas, susmulkintas medžių šakas.
Visgi, atliekų tvarkymo specialistas pastebi, kad šiandien daugeliui žmonių rūšiavimas tampa ne prievole, o sąmoningu apsisprendimu.
Tie, kurie nori, tačiau nežino, kaip pradėti gyventi tvariau, gerąją kitų patirtį apie atliekų tvarkymą ir kaip tai daryti patogiai bei taisyklingai, perima aktyviai įsitraukdami į projekto „Misija nulis“ organizuojamas akcijas.
Trąšomis sugrįžta ūkininkams
Atskirai rinkti maisto atliekas įpareigoja Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos strategija, kurios tikslas – mažinti atliekų kiekį ir taupyti pirminius išteklius, o susidariusias atliekas naudoti pakartotinai.
„Tvarkymo procesas vyksta žiedinės ekonomikos principu. Iš pradžių, surinktas maisto atliekas vežame į atliekų tvarkymo technologijų centrą, kur biologinio apdorojimo įrenginiuose jos susmulkinamos, o tam tikroje temperatūroje išskiria metano dujas. Iš jų gaminame elektros ir šilumos energiją, kurią panaudojame įrenginių darbui. Galutinis produktas yra kompostas, grįžtantis pas ūkininkus trąšų pavidalu“, – proceso eigą atskleidžia A. Jučas.
Situacija Lietuvoje
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos viceprezidentės Jolitos Šalkauskienės teigimu, dalis savivaldybių jau praktiškai ruošiasi pradėti atskirai rinkti maisto ir virtuvės atliekas: įvertintos maisto ir virtuvės atliekų surinkimo bei tvarkymo galimybės, pasirinkti šių atliekų tvarkymo būdai, statomi ir dalinami konteineriai biologiškai skaidžiosioms atliekoms rinkti, derinami biologiškai skaidžių atliekų surinkimo reikalavimai.
„Pagrindinė problema, dėl kurios kiti miestai delsia – norėtųsi detalesnio teisinio reglamentavimo, taikomo virtuvės maisto atliekų tvarkymui. Nuo šių reikalavimų priklauso investicijų, kurias privalės atlikti atliekų tvarkytojai, dydis bei visos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kaštai“, – sako Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centro asociacijos viceprezidentė J. Šalkauskienė.
Vejasi Vokietiją
„Žiedinės ekonomikos“ steigėjas Domantas Tracevičius pastebi, kad Alytaus regiono pasiryžimas įsidiegti šią naujovę anksčiau – puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys visai Lietuvai.
Pasak jo, kitų užsienio šalių patirtis rodo, kad sėkmingą maisto atliekų tvarkymą gali užtikrinti nuolatinė komunikacija su gyventojais, nemokamas atliekų surinkimo priemonių dalinimas, nedideli mokesčiai bei kontrolės priemonės.
„Alytus taiko visas šias priemones ir jiems puikiai sekasi, todėl tikimės, kad dar šiais metais pavyks prisivyti sėkmingai tą darančius miestus Vokietijoje, kuri turi gilias maisto atliekų surinkimo tradicijas, siekiančias net kelis dešimtmečius. Kalbant apie visus Lietuvos miestus, Šiaurės Italijos pavyzdys rodo, kad pasiekti gerus perdirbimo rezultatus, galima per 10-15 metų, įvedus atskirą maisto atliekų surinkimą“, – teigia D. Tracevičius.
Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad atskirai surenkant maisto atliekas, mišrių atliekų kiekis sumažėja 30 procentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VMVT sustabdė nelegalią pašarų gamybą ir prekybą
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai nustatė ir sustabdė nelegaliai vykdytą ūkininko veiklą – pašaro gamybą ir prekybą. ...
-
Verslas Seimo pirmininkės prašo inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą4
Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos ver...
-
Dalis kauniečių liko be elektros5
Dalis kauniečių priversti laukti, kada Energijos skirstymo operatorius (ESO) pašalins gedimus ir bus atnaujintas elektros tiekimas. ...
-
Premjerė: diskusija dėl bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra pasibaigusi5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su Lietuvos banku. ...
-
„Via Lietuva“: pradedami tvarkyti trys blogos būklės tiltai Kauno, Rokiškio ir Joniškio rajonuose1
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ toliau tęsia valstybinės reikšmės keliuose esančių tiltų ir viadukų tvarkymo darbus. Artimiausiu metu bus pradėti tiltų per Bytvaną (Kauno raj.), Vyžuoną (Rokiškio raj.) ir Voverkį (Joni&sc...
-
Pradedama registracija šventinei prekybai prie pagrindinės šalies Kalėdų eglės1
Festivalio „Kalėdos sostinėje 2024“ organizatoriai kviečia prekybininkus teikti paraiškas prekybai šių metų Vilniaus Kalėdų miestelyje prie eglės Katedros aikštėje. ...
-
LEA: Lietuvoje nuo kovo vidurio pirmąkart sumažėjo degalų kainos1
Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo: benzinas atpigo 0,6 proc., o dyzelinas – 1,4 procento. Pastarąjį kartą tiek benzino, tiek dyzelino vidutinės kainos buvo sumažėjusios kovo viduryje. ...
-
T. Povilauskas: Lietuvos ekonomikos augimas, palyginti su kitomis ES šalimis, atrodo gerai2
SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir prognozuojant, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos prognozės – vienos geriausių Europos Sąjung...
-
Lietuvos bankas atsidūrė pirmajame ketverte
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad LB buvo vienas iš vos keturių centrinių bankų euro zonoje, kuris praėjusius metus baigė pelningai. Pasak jo, LB pernai uždirbo 23,65 mln. eurų pelną ir į valstybės biud...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...