- Vilija Andrulevičūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maisto kainos Lietuvoje galėtų augti tuo atveju, jei prekybininkai arba gamintojai ilgai dirbtų nuostolingai, tačiau jokio kito pagrindo kainų šuoliui nėra. Taip sako LRT.lt kalbinti ekonomistai Rokas Grajauskas ir Romas Lazutka, komentuodami „Norfa“ įmonių grupės akcininko Dainiaus Dundulio pasisakymą, esą maistas Lietuvoje bet kuriuo metu gali labai stipriai brangti.
„Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas D. Dundulis interviu „Verslo žinioms“ teigė, esą šiuo metu maisto prekių kainos dar nėra padidėjusios, bet spyruoklė suspausta tiek, kad gali šauti bet kuriuo metu. „Maistas gali labai stipriai brangti, nes vietos gamintojai yra labai stipriai susispaudę. Gamintojai norės dirbti nenuostolingai. Žinau daug gamintojų, kurie šiuo metu dirba „ant nulio“ arba į minusą“, – kalbėjo jis.
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas R. Grajauskas sako, kad tokios tendencijos maisto gamybos sektoriuje nematyti, su tuo gali susidurti nebent keli atskiri gamintojai.
„Vertinant mūsų maisto sektoriaus gamintojų pelningumą, nepasakyčiau, kad yra tokia tendencija. Turėjome tendenciją ankstesniais metais, kai žemės ūkio sektorius, ypač pieno gamintojai dirbo nuostolingai, bet ta situacija jau yra pasikeitusi, todėl ir pieno supirkimo bei galutinio produkto kainos yra išaugusios.
Tiesa, pieno sektorius buvo išskirtinis, visi kiti dirbo pakankamai pelningai, o pelnas pastaruoju metu yra išaugęs. Daugiausiai dėl pienininkų situacijos 2015 metais kritęs maisto gamybos sektoriaus pelningumas pernai buvo rekordinis, šiemet vėl matoma augimo tendencija“, – pažymi jis.
Kainos ir taip per didelės, palyginti su perkamąja galia
R. Grajauskas sako sutinkantis nebent su tuo, kad, kaip kalbėjo D. Dundulis, šiuo metu maisto prekių kainos nėra padidėjusios.
„Sutikčiau, kad šiuo metu milžiniško kainų augimo nėra, bent jau statistiškai to nematome. Net ir įvedus eurą 2015–2016 metais buvo stebimas neigiamas pagrindinių maisto prekių kategorijų (pieno, mėsos) kainų augimas. Pieno produktų kainos augti gana stipriai nuo praėjusių metų paskutinio ketvirčio pabaigos, kada ėmė didėti ir pieno supirkimo kainos. Tačiau palyginti su tuo, kas buvo prieš metus, daržovių, vaisių kainos yra sumažėjusios. Tai daugiausia lemia didmeninė kaina, klimato veiksniai“, – sako R. Grajauskas.
Tačiau ekonomistas pabrėžia, kad maisto kainos Lietuvoje, palyginti su mūsų perkamąja galia, yra aukštos. Jos sudaro apie 75 proc. ES vidurkio, kai tuo metu atlyginimai, perkamoji galia yra mažesnė.
Kadangi mažmeninė prekyba yra koncentruota, prekybos centrų nedaug ir jie stambūs, o gamintojai smulkesni, gali būti, kad tiesiog gamintojai pelnų negauna, bet pelnus susikrauna prekybos centrai.
„Dėl to kažkokių vidinių maisto kainų augimo šaltinių aš tikrai nematyčiau: turi iš esmės keistis perkamoji galia, o tai – mažai tikėtina. Kita vertus, kai šiandieną kalbame apie pieno, mėsos, grūdų kainas, jos visos priklauso nuo svyravimų Europoje ir pasaulyje, kurie kainų šuolio taip pat nerodo.
Kita vertus, šalia mūsų – Lenkija, kurioje dėl valiutų svyravimo masto ekonomijos kainos yra žemesnės, ir mūsų prekybininkai dalį pajamų praranda todėl, kad mūsų gyventojai perka Lenkijoje. Taigi, kalbėti apie augimą šiame kontekste būtų sudėtinga“, – kalba R. Grajauskas.
Lenkijos centrinis statistikos biuras skelbia stebinančius skaičius: lietuviai Lenkijoje lankosi vis dažniau, o 2016 metais čia išleido 1,38 mlrd. zlotų (apie 330 mln. eurų). Ši suma, palyginti su 2015 metais, yra 3,7 proc. didesnė.
Pelnai netenkina gamybininkų ar prekybininkų?
Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas R. Lazutka, kaip ir ekonomistas R. Grajauskas, sako, kad maisto gamybos sektoriaus rūpesčių dėl pelnų negirdėti, tačiau galbūt jų pelnai maži dėl didelio prekybininkų apetito.
„Augti kainos galėtų tuo atveju, jei prekybos centrai arba gamintojai, tiekėjai ilgai dirbtų nuostolingai ir tų nuostolių nebegalėtų pakelti, bet kad kas nors – ar gamybos, ar prekybos sektorius – dirbtų nuostolingai, negirdėjau.
Gamintojų kainos iš tiesų gali būti nedidelės ir jų pelnai maži arba ant ribos, bet šioje situacijoje įtariamieji dažnai yra pardavėjai. Kadangi mažmeninė prekyba yra koncentruota, prekybos centrų nedaug ir jie stambūs, o gamintojai smulkesni, gali būti, kad tiesiog gamintojai pelnų negauna, bet pelnus susikrauna prekybos centrai. Tai kaip tik prekybos centrai ir gali būti kaltininkai, kodėl gamintojai tų pelnų negauna“, – kalba R. Lazutka.
Pasak R. Lazutkos, jei iš tiesų brangtų būtiniausi maisto produktai, žmonės būtų linkę atsisakyti kitų dalykų ir juos vis tiek pirktų, galbūt imtų pirkti pigesnius. Tačiau, pasak ekonomisto, kaip tik prekybininkai galėtų tai suvaldyti, atsiveždami pigesnius produktus iš, pavyzdžiui, kaimynės Lenkijos.
„Prekybos centrams nėra didelio skirtumo, ar produktus atsivežti iš Telšių, ar iš Balstogės, tai nežinau, kokios čia yra problemos. Ar čia gąsdinimas, ar pasiteisinimas nesitikėti, kad kainos nemažės, kai priekaištaujama, kad kainos yra didelės“ – svarsto R. Lazutka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimui bus pasiūlyta griežčiau bausti už šiurkščius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus
Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siūlys griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai padariusius verslinės žvejybos taisykl...
-
Seimas ketina įteisinti skolų mokėjimo atostogas, mažesnes jų išskaitas
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Užimtumo įstatymo pataisų, kurios sumažins išskaitas iš skolininkų atlyginimo – tikimasi, kad tai juos paskatins įsilieti į darbo rinką. ...
-
Seimas tvirtins įstatymą, skirtą skatinti valstybės ir vietinės gynybos pramonės ryšius
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo, kuriuo nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus būtų įtraukiamos Lietuvos įmonės bei tokiems sandoriams nebūtų taikomi viešųjų pirkimų reikalavi...
-
Viceministras: sutarimo dėl gynybos finansavimo šaltinių reikia šioje Seimo sesijoje
Konkrečius sprendimus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai Seime reikėtų priimti dar pavasario sesijoje, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų po pusmečio – nuo kitų metų sausio, sako finansų viceministras Darius Sadeckas. ...
-
EK Lietuvos ekonomikos augimo prognozę mažina iki 2 proc.1
Europos Komisija (EK) mažina šių Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2 proc., trečiadienį pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje. ...
-
VPT: rastas neatitikimas tarp Nacionalinio stadiono statybai pasiskolintų ir išleistų lėšų4
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad Nacionalinio stadiono statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 120 mln. eurų, tačiau ši suma gali neatitikti atliktų darbų kainos, trečiadienį skelbi...
-
BFK – už didelių grupių informacijos perdavimą dėl 15 proc. pelno mokesčio
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė daliniam Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kuria didelės tarptautinių įmonių grupės turės mokėti minimalų 15 proc. pelno mokestį, perkėlimui į nacionalinę teisę. ...
-
Praneša apie prasidedančius tvarkymo darbus magistralėje ties Kaunu4
„Via Lietuva“ tęsia svarbiausius kelių infrastuktūros tvarkymo darbus automagistralėje ties Kaunu: pradedama tilto per Kruną rekonstrukcija, atnaujinami Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai bei tęsiama A. Meškinio tilto per Ner...
-
K. Navickas siūlo pataisas, kaip geriau kontroliuoti augalų apsaugos priemones
Institucijos neturi įgaliojimų kontroliuoti, ar Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos priemonės yra falsifikuotos arba patenka į šalį neteisėtai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Todėl jis siūlo įstatymu suteikti įgaliojimus Va...
-
Vilniaus savivaldybė apie Nacionalinį stadioną: infrastruktūros planavimas – baigiamojoje stadijoje3
Vilniaus miesto tarybai trečiadienį planuojant svarstyti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadas pakoreguotą Daugiafunkcio komplekso projektą, miesto savivaldybės projektų vadovė Lina Melianienė teigia, kad savivaldybės planai d...