Pereiti į pagrindinį turinį

Mažeikių gamykla – lenkų pretenzijų įkaitė

2010-11-04 18:15
Našta: lenkai tvirtina norintys pasilikti Mažeikiuose, tačiau toliau vykdo intensyvias pirkėjų paieškas.
Našta: lenkai tvirtina norintys pasilikti Mažeikiuose, tačiau toliau vykdo intensyvias pirkėjų paieškas. / "Orlen Lietuvos" nuotr.

Nesugebantys efektyviai valdyti Mažeikių gamyklos lenkai visą kaltę tebeverčia Vyriausybei ir geležinkelių įmonei, iš kurių reikalauja išskirtinių verslo sąlygų.

Vilčių susitarti nepuoselėja

Šiandien dar vieną derybų raundą turėtų pradėti lenkų naftos milžinės valdomos bendrovės "Orlen Lietuva" ir neva į nuostolį gamyklą varančių "Lietuvos geležinkelių" atstovai. Jei abiem šalims pavyktų susitarti, o sprendimas tenkintų lenkus, tai gali lemti ir pačios Mažeikių įmonės ateitį. Tačiau toks scenarijus naftininkams mažai tikėtinas.

Lietuvos žurnalistus į Varšuvą pakvietęs "PKN Orlen" valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Jacekas Krawiecas leido suprasti, kad Lenkijos įmonė iš "Lietuvos geležinkelių" nieko gero nesitiki.

"Mūsų lūkesčiai ir santykiai su "Lietuvos geležinkeliais" yra visiems gerai žinomi. Šių metų kovą, per viceministro Mikolajaus Budzanowskio vizitą, Lietuvos bendrovė įsipareigojo per pusmetį patiesti naujus bėgius iki Latvijos. Darbai net nepajudėjo, o šiandien kalbama apie 2012 m. Bet jei pavyktų susitarti dėl tų trūkstamų geležinkelio ruožų, tai būtų žingsnis į gerą pusę", – paklaustas, ar susitarimas su "Lietuvos geležinkeliais" leistų apsispręsti neparduoti "Orlen Lietuvos", dienraščiui sakė "PKN Orlen" vadovas J.Krawiecas.

"Orlen Lietuvos" akcininkai Mažeikių bendrovės likimą turėtų spręsti jau po poros mėnesių, kai galutines savo išvadas pateiks tarptautinis investicijų bankas "Nomura". Kol kas lenkai tvirtina norintys pasilikti Mažeikiuose ir suprantantys, kad pardavę jų pačių modernizuotą gamyklą, įsigytų stiprų konkurentą regione. Tačiau nuolatos kurstydami kalbas apie galimą nuostolingos įmonės pardavimą Rusijai, kaimynai ir toliau spaudžia Lietuvą tiek privataus verslo, tiek aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose.

Rado kaltus

Kodėl milijoninį pelną davusi Mažeikių įmonė pastaruosius dvejus metus skęsta nuostoliuose?

Lenkijos koncerno atstovai nekalba apie rinkos sąlygas, įmonės valdymą, o tik akcentuoja logistikos problemas: brangias "Lietuvos geležinkelių" paslaugas ir ruože Mažeikiai–Rengė išardytus bėgius, užvėrusius kelią į Latviją. Lenkai taip pat įrodinėja, kad "Lietuvos geležinkeliai" nevykdo savo pažado nutiesti bėgius nuo Mažeikių iki Klaipėdos. "Orlen Lietuva" siekia, kad šie du ruožai būtų nutiesti kuo greičiau, mat dabar žaliavą į gamyklą ir gatavus produktus, skirtus eksportuoti, bendrovė turi gabenti aplinkiniu, apie 100 km ilgesniu, keliu. Dėl to esą gerokai pakyla transportavimo sąnaudos ir Mažeikų gamykla dirba nesėkmingai.

"Lietuvos geležinkeliai" tvirtina, kad lenkai tiesiog reikalauja išskirtinių sąlygų.

"Mes toliau laikomės pozicijos, kad sąžiningi verslo partneriai visada gali susitarti ir net siekdami sau naudos gali rasti kompromisą. Be to, mūsų santykius su "Orlen Lietuva" reglamentuoja 2009 m. sausį pasirašyta nauja sutartis. Nė vieno jos punkto nesame pažeidę. Taip pat yra teisės aktai, kurie reglamentuoja ūkio subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. Ir išskirtinių sąlygų nė vienas ūkio subjektas, nei geležinkeliai, nei "Mažeikių nafta" ("Orlen Lietuva" – red. past.), negali turėti. Dėl to nesiruošiame nuo nieko gintis, esame teisūs, nes elgiamės pagal galiojančius teisės aktus ir sutartis", – kalbėjo "Lietuvos geležinkelių" direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.

Jis taip pat patikino, kad "Lietuvos geležinkeliai" naujoje sutartyje nėra įsipareigoję ką nors pastatyti. Dėl ruožo Mažeikiai–Klaipėda jau seniai yra surastas kompromisas, su kuriuo sutiko ir "Orlen" atstovai. Tačiau kas konkrečiai buvo sutarta, A.Šimėnas neatskleidė.

Ruožą išardė ne be reikalo

"Orlen Lietuvos" savininkai įrodinėja net siūlę finansuoti dalį geležinkelio ruožo tiesimo darbų. Tačiau to neleidžia šalies įstatymai.

"Privatus kapitalas negali investuoti į mūsų infrastruktūrą. Tam reikėtų keisti įstatymus. Tą ruožą mes galime nutiesti, tačiau jis būtų skirtas tik "Orlen Lietuvos" reikmėms. Todėl į tarifą reikėtų įskaičiuoti visą infrastruktūrą – įsivaizduokite, kokie būtų tarifai. Jiems tai tikrai neapsimokėtų. Geriau tegul jie patys pasistato tą geležinkelį iki jūros, niekas to nedraudžia", – sakė "Lietuvos geležinkelių" direktoriaus pavaduotojas.

"Lietuvos geležinkelių" ryšių su visuomene specialistas Vidmantas Gudas pridūrė, kad ne be reikalo buvo išardytas ir ruožas Mažeikiai–Latvija. Esą paskutinis šios linijos remontas buvo atliktas 1972 m., t. y. prieš 37 metus. Geležinkelio būklė nuolat blogėjo, todėl atitinkamai buvo mažinamas traukinių greitis. Iki 2004 m. traukinių greitis buvo sumažintas iki 70 km/val., 2004 m. – iki 40 km/val., o 2008 m. gegužę – iki 25 km/val. "Šia linija buvo vežami tik pavojingieji kroviniai (benzinas, dyzelinas, žibalas ir kt.). Gabenant minėtus krovinius prastos būklės geležinkeliais kyla avarijų, kurios sukeltų sunkius ekonominius, ekologinius padarinius, grėsmė. Juolab kad atliekant planinę tarpstočio Mažeikiai–Rengė apžiūrą buvo aptikta kelio deformacija. Taigi vadovaujantis teisės aktais traukinių eismas buvo nutrauktas. Papildomai patikrinus visą ruožą buvo nustatyta, kad analogiškos deformacijos galimos visame ruože. Taigi "Lietuvos geležinkeliai" priėmė sprendimą dėl šio ruožo kapitalinio remonto", – aiškino V.Gudas.

Anot jo, šį ruožą planuojama atstatyti. 2010–2013 m. veiklos geležinkelių veiklos plane šis ruožas įtrauktas į rekonstruotinų sąrašą. Šiuo metu jau vykdomi projektavimo darbai.

Santykius aiškinsis teisme

Nesunku suprasti, kodėl diskusijos dėl dviejų vos keliolikos kilometrų geležinkelio ruožų trunka jau keletą metų ir iki šiol neduoda jokių rezultatų. "Orlen Lietuva" yra bene pagrindinė ir daugiausia pelno duodanti "Lietuvos geležinkelių" klientė. Taigi, nutiesus minėtus geležinkelio ruožus, "Lietuvos geležinkeliai" netektų didelės dalies kasmečių pajamų.

Ši problema taip pat jau tapo tradicine dvišalių Lietuvos ir Lenkijos politikų susitikimų tema. Atrodo, kad lenkai neketina ieškoti kitų efektyvių Mažeikių įmonės valdymo būdų – jie toliau spaudžia mūsų valstybę sudaryti koncernui išskirtines verslo sąlygas.

Kadangi abiem įmonėms iki šiol taip ir nepavyko susėdus prie derybų stalo susitarti dėl vežimo tarifų į Klaipėdą ir neveikiančios geležinkelio atšakos į Latviją, "Orlen Lietuva" nusprendė kreiptis į Vilniaus komercinio arbitražo teismą. Neoficialiais duomenimis, iš valstybės valdomų "Lietuvos geležinkelių" lenkų koncerno valdoma bendrovė siekia prisiteisti apie 80 mln. litų.

Geležinkelių ir "Orlen Lietuvos" nesutarimus dėl vežimo tarifų pernai taip pat sprendė arbitražo teismas. Tuomet ginčas baigėsi naftininkų pergale.

Geležinkelių bendrovė koncernui už vežimo tarifų padidinimą sumokėjo 26,8 mln. JAV dolerių (68,6 mln. litų) kompensaciją, tačiau ši buvo septynis kartus mažesnė, nei reikalavo lenkai. "Lietuvos geležinkelių" teigimu, naftos koncernas iš viso siekė prisiteisti apie 500 mln. litų.

Ilgalaikės sutartys netinka

"PKN Orlen" neatsisako ir minčių pastatyti naftotiekį iki Baltijos jūros. Koncernas tikina esąs pasiruošęs į tai investuoti apie 100 mln. JAV dolerių (apie 248 mln. litų), tačiau ne už dyką. Lenkai jau seniai nusižiūrėjo naftos krovos bendrovę "Klaipėdos nafta" ir paskelbė ultimatumą – mainais į jos akcijas jie sutiktų investuoti, o jeigu gaus neigiamą atsakymą, parduos ir naftos perdirbimo įmonę. Akcijos neva būtų garantija, kad ateityje "Klaipėdos naftos" tarifai Mažeikių įmonei nedidės.

"Suprantame, kad ši bendrovė Lietuvai yra strategiškai svarbi. Dėl to nesiekiame kontrolinio įmonės akcijų paketo. Tačiau ir dalis akcijų galėtų tapti garantu, kad neliksime ant ledo, suteiktų galimybę dalyvauti priimant sprendimus. Būti įmonės akcininku visada yra geriau, nei turėti su ja ilgalaikes sutartis, nes per 20 metų viskas gali pasikeisti, – Lietuvos žurnalistus Varšuvoje įtikinti bandė "PKN Orlen" vyriausiasis finansininkas Slawomiras Jędrzejczykas. – Neturime tiesioginio priėjimo prie jūros ir be garantijų neketiname investuoti į naftotiekį."

Tiesa, patys lenkai jokių garantijų nedalija. Lietuvos valdžios atstovai kol kas "Klaipėdos naftos" nežada parduoti – baiminamasi, kad tokiu atveju ši strateginė įmonė gali tapti puikiu nuostolingos Mažeikių įmonės kraičiu naujam savininkui.

"Orlen" Lenkijoje ir Lietuvoje

Lenkijos koncernas "PKN Orlen" 2006 m. iš Rusijos bendrovės "Yukos International" ir Lietuvos Vyriausybės įsigijo 84 proc. "Orlen Lietuvos" (tuo metu "Mažeikių nafta") akcijų už 2,34 mlrd. JAV dolerių (skaičiuojant pagal dabartinį JAV dolerio kursą, tai būtų 5,8 mlrd. litų). Tai yra rekordinė suma tiek Lietuvos, tiek Lenkijos verslo istorijoje. Dėl šio akcijų paketo Lenkijos koncernui teko varžytis su Rusijos "LUKoil" ir TNK-BP bei Kazachstano "Kazmunaigaz".

2009 m. "PKN Orlen" įsigijo paskutinius 10 proc. akcijų iš Lietuvos Vyriausybsė.

27,5 proc. "PKN Orlen" akcijų valdo Lenkijos Vyriausybė, daugiau nei 70 proc. jos akcijų cirkuliuoja Varšuvos vertybinių popierių biržoje.

Vygintas Sidzikauskas

Nepriklausomas energetikos ekspertas

Visi objektai turi savo kainą. O dabartinė Mažeikių gamyklos kaina yra maždaug tris kartus mažesnė, nei už ją buvo sumokėta, net ir įskaičiavus lenkų investicijas. Manau, kad tai yra esminis signalas tiek savininkams, tiek visai aplinkai – parduoti "Orlen Lietuvą" dabar nenaudinga, savininkui reikėtų pagalvoti, ar verta patirti tokius nuostolius. Tačiau pirkti gamyklą dabar – labai naudinga, nes jos kaina maža. O kalbant apie logistiką, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad įmonės turto vertę lemtų gabenimas. Be to, trečias ketvirtis "Orlen Lietuvai" buvo pelningas, tad veikiausiai ne dėl logistikos problemų įmonė patiria ir nuostolius. Reiktų atsižvelgti ir į bendrą ekonominę padėtį pasaulyje.

Apie patį "Mažeikių naftos" pardavimo sandorį tiek viešai, tiek neviešai buvo išsamiai diskutuojama. Naujieji savininkai žinojo visas aplinkybes ir niuansus, susijusius su naftos tiekimu vamzdynais ir alternatyviais keliais.

Negalima dabar ant svarstyklių statyti "Lietuvos geležinkelių" ir "Orlen Lietuvos" – abi šios įmonės turi veikti rinkos sąlygomis. Daryti spaudimą geležinkelių bendrovei nėra priimtinas dalykas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų