Tačiau, opozicinės Darbo partijos frakcijos narys pasigenda prezidento Gitano Nausėdos paaiškinimo, iš kokių pinigų bus padengtos išlaidos išmokų mokėjimui bei NPD didinimui.

„Opozicijai prezidento siūlymai patinka, bet aš pasigendu vieno dalyko, kad siūlant didinti visas išmokas, kompensavimo mechanizmus ir pan., dar būtų parodyta, iš kokių pinigų tai bus daroma, iš ko nuimti dalį pinigų. Šios sudedamosios dalies jo siūlymuose pasigedau. Bet, žinoma, tai, kad prezidentas mato tas problemas, apie kurias mes šnekame ne pirmą dieną, iš tiesų yra labai gerai“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Mazuronis.

Opozicijai prezidento siūlymai patinka, bet aš pasigendu vieno dalyko, kad siūlant didinti visas išmokas, kompensavimo mechanizmus ir pan., dar būtų parodyta, iš kokių pinigų tai bus daroma.

Seimo narys aiškino, kad prezidento siūlomos priemonės yra geros, tačiau selektyvios, siauros bei pasiūlytos neatsižvelgiant į visą kontekstą bei neatsakant į ekonomistų nuogąstavimus, jog papildomas pinigų įliejimas gali dar labiau paskatinti infliacijos augimą.

„Vienas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį ir kur aš pasigendu prezidento reakcijos ir atsakymo ekonomistams, kuriuo jis ir pats buvo prieš patenkdamas į politiką, į mintis, kad papildomų pinigų įliejimas į visuomenę tokiu metu, kai infliacija, gruodžio mėnesio duomenimis, pakilusi iki 12 proc., tik dar labiau paskatins tą infliaciją augti, nei ją sustabdys“, – teigė politikas.

„Opozicijos pozicija pritarti prezidento siūlymams, aš taip pat juos palaikau, bet atrodo, kad pasiūlymais neatsakyta į visus klausimus“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad, ketvirtadienį po susitikimo su Ministrų Kabineto nariais, Seimo frakcijų atstovais, Lietuvos banko, savivaldybių asociacijos vadovais, verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarus galimas infliacijos padarinių švelninimo priemones, Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje G. Nausėda pateikė siūlymus, kaip, jo nuomone, reikėtų sušvelninti infliacijos įtaką gyventojams.

Prezidentas neatidėliojant siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 460 iki 510 eurų. Taip pat šalies vadovas rekomenduoja išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Tuo metu Vyriausybė šios savaitės trečiadienį pritarė Energetikos ir Finansų ministerijų parengtam antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Seimui bus siūloma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.

Lengvata šildymui būtų taikoma atgaline data nuo šių metų sausio 1 d. ir galiotų šį šildymo sezoną – iki balandžio 30 d. Finansų ministerija skaičiuoja, kad iki nulio sumažinus dabartinį 9 proc. tarifą gyventojams sąskaitos už centralizuotą šildymą mažėtų dešimtadaliu.

Ši priemonė būtų taikytina tik buitiniams vartotojams ir kainuotų apie 23,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.