Anot Ūkio ministerijos, plėtros reikia, nes LEZ pradeda trūkti vietos užsienio ir Lietuvos investuotojams.

„Investicijos į LEZ pasiteisino. Marijampolėje, Panevėžyje ir Kauno rajone gamyklas sukūrę ar kuriantys investuotojai iš esmės pakeitė tų regionų raidą. Tačiau po kelerių sėkmingų metų atsiranda grėsmė prarasti investicijų impulsą dėl menkstančios visiškai išvystytų sklypų pasiūlos. Rinkdamiesi sklypą plyno lauko projektams investuotojai nori, kad ten būtų elektra, dujos, vanduo, nuotekos, susisiekimo infrastruktūra. Šiandien tokių sklypų Lietuvoje likę nedaug, todėl turime įvertinti dabartinių LEZ veiklą ir, atsižvelgdami į tendencijas, galvoti apie plėtrą“, - Eltai perduotame komentare sake V. Sinkevičius.

Jo pasirašytu įsakymu įtvirtinama LEZ valdančių bendrovių ir jose įsikūrusių investuotojų veiklos ir rezultatų stebėsena. Gauti duomenys leis analizuoti, kaip įgyvendinami zonų verslo planai, taip pat suteiks galimybę priimti sprendimus dėl veiklos gerinimo, zonų plėtros galimybių ir efektyvaus viešųjų investicijų panaudojimo.

„LEZ stebėsena leis matyti detalų visų šalies LEZ teritorijų parengtumo investicijoms vaizdą. Tai svarbu ne tik siekiant informuoti potencialius investuotojus apie dar likusių sklypų pasiūlą Lietuvoje, bet ir planuojant tolesnę LEZ teritorijų ir jų infrastruktūros plėtrą“, - teigia V. Sinkevičius.

Ministerija skaičiuoja, kad investicijos į LEZ jau atsipirko, o per ateinančius 15 metų planuojama gauti finansinė nauda bus 6 kartus didesnė nei investuota.

Per pastaruosius dvejus metus šalies LEZ gamyklas statyti nusprendę investuotojai išsinuomos 180 hektarų ploto LEZ teritorijų.