„Turime (...) preliminarius duomenis Finansų ministerijoje už vasario mėnesį, jie yra šiek tiek optimistiškesni nei turėjome sausio mėnesį“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Skaistė, komentuodama prastesnį PVM surinkimą sausio mėnesį.

Ministrės teigimu, Lietuvos banko (LB) nuogąstavimai, jog šiemet gali būti nepasiektas PVM surinkimo planas, kol kas nepagrįsti. Anot jos, 2022 metų gruodį PVM labai išaugo dėl itin pabrangusių energetinių produktų, tuo metu 2023 metų pabaigoje jų kainos krito, ir tai atsispindėjo šių metų sausio mėnesio mokesčio įplaukose.

„Reikia atkreipti dėmesį į PVM mokėjimo terminus ir paprastai, jeigu lyginam metus su metais, kuomet matomas esminis sumažėjimas, 2022 metų paskutinį mėnesį buvo itin sukilusios energetinių produktų kainos, kas taip pat ir pridėtinės vertės dalį, mokamą nuo tos produkcijos, padarė tiesiog didesnės apimtys. Tuo tarpu 2023 metų paskutinį mėnesį matėme gerokai mažesnes energetinių produktų kainas, realiai už tuos mėnesius yra sumokami mokesčiai sausio mėnesį ir matėm dėl to tokį esminį skirtumą“, – aiškino ji.

Tuo tarpu 2023 metų paskutinį mėnesį matėme gerokai mažesnes energetinių produktų kainas, realiai už tuos mėnesius yra sumokami mokesčiai sausio mėnesį ir matėm dėl to tokį esminį skirtumą.

„Pasakyti, kaip atrodys rezultatas metų gale, yra ankstyva, man atrodo, vertinti iš vieno mėnesio duomenis tiesiog yra anksti“, – pabrėžė G. Skaistė.

Anot jos, vasarį daugiau surinkta kitų mokesčių.

„Gyventojų pajamų mokestis yra renkamas geriau, negu buvo prognozuota, dėl darbo užmokesčio augimo spartesnio, dėl didesnio dirbančiųjų skaičiaus negu buvo prognozuota metų pradžioje, taip pat ir socialinio draudimo įmokos yra renkamos geriau“, – teigė G. Skaistė.

Ministrė pridūrė, kad daugiau mokesčių turėtų būti surinkta antroje metų pusėje, kai atsigaus vartojimas.

„Tikimės vartojimo atsistatymo antrame metų pusmetyje, tai reiškia, kad ir pajamos iš šio (PVM – BNS) mokesčio turėtų būti ženklesnės antrame metų pusmetyje“, – sakė G. Skaistė.

„Vartojimas manau atsistatys metų antroje pusėje, kadangi darbo užmokesčio augimas ženkliai viršija infliaciją, pensijų augimas taip pat ženkliai viršija prognozuojamą infliaciją, reiškia, kad žmonių perkamoji galia atsistatys, taip pat Europos Centrinio Banko (ECB) politika tikimasi, kad antroje metų pusėje sušvelnės“, – aiškino ji.

Finansų ministerija skelbė, kad sausį PVM gauta 722,3 mln. eurų – 10,6 proc. mažiau, tam įtakos turėjo mažesnės įplaukos už parduotus energijos produktus.

LB vadovas Gediminas Šimkus teigė, kad LB mato riziką, kad 2024 metais biudžeto pajamų iš PVM planas gali būti ir neįvykdytas, o „tai labai svarbu dabartinių diskusijų apie papildomą gynybos finansavimą kontekste“. Pasak G. Šimkaus, esama rizikos nesurinkti apie 150 mln. eurų PVM, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Iš PVM šiemet planuojama gauti 6,647 mlrd. eurų pajamų – 39 proc. visų biudžeto pajamų.

Apie tai, kad  2024 metais valstybė gali nesurinkti planuojamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), LB įspėjo dar pernai lapkritį svarstant šių metų valstybės biudžetą. G. Skaistė tuomet teigė, kad PVM surinkimo planą tikimasi įvykdyti, o kitu atveju nepriemoką kompensuotų didesnės pajamos iš kitų mokesčių.