Tiekėjų skundai apie esą besitęsiantį prekybos tinklų diktatą vėl pasiekė Seimą. Papildomus mokesčius, kurie dabar įvardijami kaip nuolaidos, dar kartą žadama uždrausti taisant įstatymus.

Rado būdą apeiti įstatymą

Nuo balandžio 1-osios Seimas šalies prekybininkams uždraudė iš tiekėjų reikalauti įvairių papildomų "lentynos", "prekių įvedimo", "logistikos" ir panašių mokesčių. Tačiau politikai įsitikinę, kad specialiai priimtas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas taip ir nesutramdė prekybos įmonių piktnaudžiavimo savo galiomis ir kainų diktato.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius savo tinklaraštyje paskelbė, kad prekybininkai esą sugalvojo, be pagrindinių sutarčių, pasirašyti dar ir sutarčių priedus, kuriuose būtų numatyti papildomi mokesčiai. Tiesa, dokumentuose žodžio "mokesčiai" nėra. Jis pakeistas žodžiu "nuolaidos".

"Nuolaidos" nuo bazinių didmeninių kainų įvairiuose prekybos tinkluose siekia nuo 2 iki 6 proc., reikalaujama sumokėti logistikos mokestį nuo apyvartos, kuris siekia nuo 4 iki 10 proc., apyvartos "nuolaida" skirtinguose tinkluose siekia nuo 1 iki 4 proc. Taip pat dar yra mokamas naujų prekių įvedimo mokestis, naujų ar po remonto atidarytų parduotuvių mokestis, kuris svyruoja nuo 200 iki 500 litų", – skaičiavo socialdemokratas.

Šaltinių neatskleidžia

Politiko teigimu, oficialus prekybos įmonių taikomas antkainis maisto produktams siekia apie 20–25 proc. Tačiau susumavus visas "nuolaidas", tiekėjas sumoka dar apie 12–14 proc. didmeninės kainos.

"Papildomi susitarimai yra konfidencialūs, viešai neskelbiami. Akivaizdu, kad vyrauja baimė, o mažmeninių prekybos įmonių tinklai tuo piktnaudžiauja. Štai ir visas mechanizmas, kurio nesugeba perprasti savo pareigų nesugebantys atlikti valdininkai", – piktinosi parlamentaras.

Anot A.Butkevičiaus, duomenis apie "nuolaidų" sutartis ir prekybininkų tiekėjams taikomus mokesčius jam pateikė tiekimo įmones vienijančių asociacijų atstovai. Tačiau jis atsisakė įvardyti konkrečias asociacijas ar įmones.

"Kai kurie teikėjai sako nebegalintys taikstytis su prekybininkų reikalavimais ir papasakoja net apie tokius dalykus, kad kai prekė parduodama mažesne kaina, nei pasirašyta sutartyje, tiekėjas turi skirtumą kompensuoti pardavėjui", – dienraščiui aiškino A.Butkevičius.

Politikas žada inicijuoti ir Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas, kurios iš tiesų, o ne deklaratyviai užkirstų kelią prekybininkams piktnaudžiauti: "Šiuo metu įstatyme išvardyta, kokie pažeidimai negalimi. Ten minima, kad negali būti taikomi įvairūs papildomi mokesčiai. Siūlysiu palikti vieną punktą, sakantį, kad negalimi jokie prekybininkų reikalavimai mokėti papildomus mokesčius."

Kai kurios nuolaidos – įprastos

Prekybos tinklai tokius politiko kaltinimus kategoriškai atmeta.

"Negalime kalbėti visų prekybininkų vardu, tačiau prekybos tinklas "Maxima", dar prieš priimant Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, netaikė didžiosios dalies papildomų mokesčių tiekėjams (jie vėliau įstatymu buvo įvardyti kaip draudžiami) – t. y. naujų prekių įvedimo mokestis, naujų ar po remonto atidarytų parduotuvių mokestis, logistikos mokestis už apyvartą ir pan. Įstatymų laikomės, tad šių mokesčių, įvardytų kaip mokesčiai ar kaip "nuolaidos" tiekėjams, netaikome ir dabar", – tvirtino prekybos tinklo atstovė spaudai Renata Saulytė.

Ji aiškino, kad su tiekėjais deramasi tik dėl prekybos nuolaidos suteikimo, tačiau to įstatymai nedraudžia.

Prekybos tinklo "Iki" atstovai taip pat įrodinėja, kad iš tiekėjų nereikalaujama jokių paslėptų ar neteisėtų mokesčių už naujų prekių įvedimą, naujas parduotuves ir pan., nebuvo pasirašyta jokių naujų susitarimų dėl papildomų mokesčių. Tačiau logistikos nuolaidos iš tiesų yra.

"Tokios nuolaidos, kaip logistikos, yra natūrali ir legali praktika, jos taikomos tuo atveju, kai prekės pristatomos į mūsų logistikos centrą ir mes patys pasirūpiname jų išvežiojimu į parduotuves", – pripažino Valdas Lopeta, prekybos tinklo "Iki" Komunikacijos skyriaus vadovas.

Tik politiko nuomonė

"Bendrovės "Norfos mažmena" sutartyse su tiekėjais nėra pono A.Butkevičiaus išvardytų punktų. Nėra ir priedų prie sutarčių, jokių kitokių slaptų susitarimų. "Norfos mažmena" net neužsiima logistika, taigi nėra net kalbos apie galimą logistikos mokestį ar nuolaidą", – tikino prekybos tinklo atstovas Darius Ryliškis.

Prekybos tinklo "Rimi" atstovai komentuoti politiko įtarimus atsisakė.

"Visa tai, ką sako ponas Butkevičius, yra tik politiko nuomonė, nepagrįsta jokiais faktais. Taigi šių teiginių komentuoti neketiname. Mūsų verslo praktika yra kitokia, nei mano politikai", – sakė bendrovės "Rimi Lietuva" atstovė ryšiams su visuomene Jovita Bagdonaitė.

Gamintojai nekalbūs

Maisto prekių tiekėjai A.Butkevičiaus žodžius spaudai komentuoja labai atsargiai.

"Sunku pasakyti, ar yra tiesos. Mes turime vieną oficialią tiekimo sutartį, kad būtų sudaromos dvi, nesu girdėjęs. Anksčiau, prieš keletą metų, esu girdėjęs, kad buvo "lentynos mokesčiai" ir kiti dalykai", – kalbėjo Andrius Kurganovas, "Biržų duonos" komercijos direktorius.

Pienininkai nebuvo kalbūs ir politikų pareiškimus vadino noru prieš rinkimus pabūti tadais blindomis ar robinais hudais.

"Yra institucijos, kurios gali paimti sutartis ir jas paviešinti. Jei A.Butkevičius teigia tam tikrus dalykus, tegu paskelbia viešai ir oficialiai. O mes savo komercinių paslapčių nei su ūkininkais, nei su prekybininkais neatskleidžiame", – nukirto Linas Sasnauskas, bendrovės "Pieno žvaigždės" vykdomasis direktorius.

Kad politiko žodžiuose esama tiesos, pripažino Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius. Tačiau jis nepanoro konkrečiai pasakyti, kokiomis priemonėmis prekybininkai surenka papildomus mokesčius iš gamintojų ir tiekėjų. "Prekybininkai ir tiekėjai turi konfidencialias sutartis ir tik įmonės gali konkrečiai komentuoti. Tačiau Konkurencijos taryba vykdo tyrimą ir turi galimybę pamatyti visas sutartis ir įvertinti visas aplinkybes", – sakė jis.

E.Mackevičaus teigimu, prekyboje esama oligopolijos, tad iš esmės gamintojai ir tiekėjai privalo žaisti pagal prekybininkų diktuojamas žaidimo taisykles, antraip tiesiog neturės galimybės prekiauti.

Pažeidimų neįžvelgė

Tačiau tylos siena atsitvėrė ne visi. Kai kurie rinkos dalyviai atvirai kalba, kokia yra padėtis rinkoje. "Prekybos tinklai tiekėjams sumoka PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą už prekes. Bet, pasibaigus mėnesiui, iš daržovių augintojų kreditinių sąskaitų nuskaitoma nuo 5 iki 14 proc. mėnesio apyvartos. Tai vadinama nuolaidomis: už apyvartą, logistiką – prekių išvežiojimą po parduotuves, komercinėmis nuolaidomis už naujų parduotuvių atidarymą, nesvarbu kur – Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje ir pan. Susidaro visai nemaža suma", – teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Ji pripažino, kad prekybininkai naudojasi netobulais įstatymais. Lietuvos daržovių augintojų asociacija informaciją apie minėtas sutartis su priedais buvo nusiuntusi Konkurencijos tarybai (KT). Tačiau ūkininkai nieko nepešė – sutartyse KT specialistai minėto įstatymo pažeidimų neįžvelgė, nes minėtos nuolaidos nepatenka į teisės akte išvardytų veiksmų sąrašą, kurie yra draudžiami prekybos tinklams atlikti. Nors tame pačiame rašte neatmetama galimybė, kad po nuolaidomis gali būti paslepiami reikalavimai tiekėjams. Viena aišku, kad dėl tokių sutarčių apginti savo teises tiekėjai gali tik teisme – įrodinėdami, kad tokios sutartys pažeidžia lygiateisiškumo, sutarties laisvės ir proporcingumo principus.

"Kai Seime buvo priimamas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, mes siūlėme drausti bet kokius tiekėjo mokesčius mažmeninės prekybos įmonei be galimybės raštiškai susitarti kitaip. Tačiau tada į tiekėjų nuomonę nebuvo įsiklausyta. Buvo išvardyti konkretūs veiksmai, ko negali daryti prekybos tinklai, iš anksto žinant, kad visus šiuos mokesčius bus galima pavadinti nuolaidomis ar kitaip ir toliau dirbti kaip dirbus, jokių pažeidimų nedarant", – kalbėjo Z.Cironkienė.

Akmuo į tyrėjų daržą

KT atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė įrodinėjo, kad tyrimą vykdantys specialistai atsižvelgia ir vertina visus aspektus, taip pat sutartinius tiekimo ir prekybos įmonių įsipareigojimus: "Skatiname piliečius ir Seimo narius, politikus apie žinomus faktus pranešti KT. Ji vykdo tyrimą ir mato visas sutartis, o piliečių aktyvumas pagelbėtų tarybai vykdyti tyrimą."

A.Butkevičius pripažino, kad surinktų duomenų neperdavė konkurencijos sargams. Politiko teigimu, savarankiškai atliktu tyrimu jis tenorėjo parodyti, kad tokius dalykus galima išsiaiškinti labai greitai ir neturint tam specialių įgaliojimų.

Tiriant tokius atvejus, daugiau galėtų pasitarnauti ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Anot politiko, pagrindinėse sutartyse pažeidimų nesama, tačiau iš sutarčių nebent galima pamatyti, kaip bėgant laikui keičiasi prekės savikaina, žaliavos kaina.

"VMI neturi informacijos ir duomenų apie prekybos tinklų ir tiekėjų pasirašomas slaptas nuolaidų sutartis", – dienraščiui sakė Darius Buta, VMI Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas.

Anot jo, atliekant kontrolės veiksmus yra vertinama, ar mokesčių mokėtojai teisingai į apskaitą įtraukė pajamas ir su pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas, o prekybos tinklų ir tiekėjų sutartys apmokestinimo požiūriu vertinamos vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis.