Pereiti į pagrindinį turinį

N. Mačiulis: 2024 m. vyksiantys rinkimai užkirs kelią rimtų struktūrinių reformų vykdymui

2023-12-18 07:10

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neabejoja, kad 2024 m. vyksiantys prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimai užkirs kelią vykdyti struktūrines reformas, tokiose srityse kaip mokesčiai. Be to, anot jo, šiuo laikotarpiu padaugėjus politinio populizmo, rinkėjams gali būti žadama daug sprendimų, kurie ilguoju periodu neigiamai atsilieptų Lietuvos ekonomikai.

Freepik.com nuotr.

„Akivaizdu, kad treji rinkimai, kurie vyks 2024 m. užkerta kelią rimtų ir nepopuliarų struktūrinių reformų įgyvendinimui. Ir dar pasakyčiau – populizmas yra ne tik bandymas nesusipykti su rinkėjais, tai yra pataikavimas jiems ir kartais žalingų sprendimų darymas“, – pirmadienį „Žinių radijui“ aiškino N. Mačiulis.

„Ir trumpuoju laikotarpiu sukuri klestėjimą, bet ilguoju padarai žalą valstybei ir patiems gyventojams. Tokių klaidų gali būti ir mokesčių fronte“, – pridūrė jis.

Kaip tokio sprendimo pavyzdį ekonomistas pateikė Estiją, kur antrosios pensijų pakopos kaupime dalyvaujantiems gyventojams buvo leista atsiimti dalį sukauptų lėšų. Pasak jo, tokio sprendimo rezultatas – be ilgalaikės naudos prarastos lėšos.

„Estijos pavyzdys buvo geras – prieš rinkimus išsidalino ketvirtadalį pensijų pinigų, juos išleido, turėjo puikią šventę. Ir dabar šalis 2 metus yra nuosmukyje, nes pinigai išleisti, ekonomikos augimo nėra ir didins mokesčius nuo sausio 1 d. Tai tokių sprendimų tikrai gali prigalvoti – pasiskolinti daug, ar išsidalinti pensininkų pinigus“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad 2024 m. gegužės 12 d. vyks Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, 2024 m. birželio 9 d. – rinkimai į Europos Parlamentą, o 2024 m. spalio 13 d. – Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.

Tuo metu koalicinė taryba yra sutarusi apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Dalis diskusijų turėtų nusikelti ir į kitus metus. Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai.

Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų