Lenkijos spauda trimituoja: nesutikdama koncernui "PKN Orlen" parduoti "Klaipėdos naftos" Lietuva žlugdo Lenkijos lūkesčius. Dėl to kaimynai vėl pagrasino parduoti Mažeikių gamyklos akcijas.

Trokšta "Klaipėdos naftos"

Lenkai, norėdami atpiginti naftos produktų transportavimą, ketina tiesti produktotiekį iš Mažeikių į Klaipėdą, tačiau teigia bijantys, kad net investavus milijonus "Klaipėdos nafta" lenkų valdomai bendrovei pakels krovos kainas. Dėl to Lenkijos valdžios remiama "PKN Orlen" vadovybė nuo pat "Mažeikių naftos" (dabar "Orlen Lietuva") įsigijimo kovoja bent dėl galimybės dalyvauti uostamiesčio bendrovės valdyme. Tačiau Lietuvos valdžia vis atkerta, kad "Klaipėdos nafta" – neparduodama.

Kiek anksčiau šiemet lenkai sutiko tenkintis ilgalaike sutartimi, kuri užtikrintų, kad jų naftos produktų eksporto kaina per terminalą nedidės. Tačiau dabar diskusijos, atrodo, vėl atgijo. Negana to, į jas įsitraukė ir aukšti Lenkijos pareigūnai.

Žlunga lenkų planai?

Lenkijos iždo ministerijos pareigūnai kaltina Lietuvos Vyriausybę stabdant kaimynų bendrovės plėtros planus. Esą Lenkijos naftos koncernui įsigijus "Mažeikių naftą" ir neesant galimybės gauti bent dalį "Klaipėdos naftos" akcijų nėra pateisinami Lenkijos investuotojų lūkesčiai.

Anot Lenkijos iždo viceministro Mikolajaus Budzanowskio, nesutikdama "PKN Orlen" parduoti "Klaipėdos naftos", Lietuva stabdo koncerno plėtros planus.

"Laukiame konkrečių Lietuvos Vyriausybės veiksmų. ES esame strateginiai partneriai, vienu balsu kalbame apie energetikos reikalus, tačiau akivaizdu, kad bendradarbiavimas nepereina į santykius įmonių lygmenyje koncernui "PKN Orlen" svarbiu klausimu. Kyla įspūdis, kad iš Lietuvos pusės trūksta pasitikėjimo. Esminiai sprendimai nėra priimami", – dienraščiui "Rzeczpospolita" sakė Lenkijos iždo viceministras.

Jis pripažino, kad jeigu situacija nesikeis, "PKN Orlen" turės ieškoti kitokių išeičių.

"Jokio varianto negalime atmesti. Turime ginti Lenkijos įmonės, kuri Lietuvoje investavo didelius pinigus, interesus. Davėme sutikimą "Orlenui" investuoti Lietuvoje 3,5 mlrd. JAV dolerių ne tam, kad koncernas kasmet dar turėtų primokėti Mažeikių įmonei. Nesuprantu, kodėl "PKN Orlen" plėtra yra apsunkinama", – kalbėjo M.Budzanowskis.

Kalba apie pardavimą

Anot jo, "PKN Orlen" investicija į "Klaipėdos naftą" yra būtina sąlyga pagerinti padėtį Mažeikiuose, mat po gaisro ir nutraukto rusiškos naftos tiekimo vamzdynu "Družba" Lietuvos naftos perdirbimo įmonės finansiniai rodikliai labai pablogėjo.

"PKN Orlen" vadovai jau atvirai kalba ir apie galimą bendrovės "Orlen Lietuva" akcijų pardavimą.

"PKN Orlen" vadovas Jacekas Krawiecas yra sakęs, kad jeigu lenkų naftos koncernas negaus "Klaipėdos naftos", o su rusais nepavyks susitarti, kad šie atnaujintų žaliavos tiekimą naftotiekiu "Družba", bus svarstomi visokie variantai. Taip pat ir galimybė parduoti dalį "Orlen Lietuva" akcijų. Tačiau daugiau apie tai kalbėti jis nesutiko. Esą kol kas tokių minčių nėra.

"PKN Orlen" vadovas užsimena ir apie artėjančias derybas su rusais bei galimybę, kad Lietuvos naftos bendrovei bus atstatytas žaliavos tiekimas naftotiekiu "Družba". Tiesa, tiek jis, tiek Lenkijos energetikos ekspertai sutinka, kad "Orlen" mainais turės rusams ką nors pasiūlyti, pavyzdžiui, naftos perdirbimo paslaugą.

Vėl baugina Rusijos šmėkla

Lietuvos valdžia baiminasi, kad "Mažeikių nafta" gali atitekti rusams. Priežasčių tam yra. Pats "Lukoil" viceprezidentas Leonidas Fedunas yra atvirai pareiškęs, kad įmonė norėtų investuoti Lietuvoje į naftos perdirbimo verslą. Be to, "Rzeczpospolita" pranešė, kad šių metų vasarą "Lukoil" ir kita rusų milžine "Transneft" kreipėsi į "PKN Orlen" siūlydamos pirkti iš jų "Mažeikių naftą". Ši informacija pasirodė, po to kai rusų valstybinės monopoliui pavaldi naftos įmonė "Surgutneftegaz" iš Austrijos OMV bendrovės slaptai įsigijo stambiausios Vengrijos naftos bendrovės MOL dalį. Už 21,2 proc. MOL akcijų rusai austrams sumokėjo 1,4 mlrd. eurų, tačiau apie šį sandėrį net nesiteikė informuoti MOL vadovų.

Tokie veiksmai neramina ir kitas šalis Vidurio ir Rytų Europos šalis, nes tai akivaizdus ženklas, kad Rusija bando padidinti savo įtaką Europos energetikos sektoriuje. Tačiau "Klaipėdos naftą" valdanti Energetikos ministerija lenkų spaudimui pasiduoti neketina.

"Vyriausybės pozicija nesikeičia. "Klaipėdos nafta" yra strateginės reikšmės Lietuvos įmonė, todėl galimybė ją parduoti nėra ir nebus svarstoma. Diskusijos, ar "PKN Orlen" parduos "Mažeikių naftą", negali būti siejamos su "Klaipėdos nafta". Jų lūkesčių išsipildymui mes neturėjome jokios įtakos. Kai "PKN Orlen" įsigijo "Mažeikių naftą", verslo sąlygos jiems buvo tokios pat, kokios yra ir dabar", – dienraščiui sakė energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Pats energetikos ministras Arvydas Sekmokas taip pat ne kartą yra sakęs, kad "Klaipėdos nafta" turi tarnauti kaip alternatyvus strateginis importo terminalas, jeigu Lietuvai iškiltų energetinių problemų.

Pažadėjo pagalbą

Tačiau Vyriausybė yra pažadėjusi palengvinti "Mažeikių naftos" produkcijos išvežimą geležinkeliais per Latviją ir Mockavą. Be to, lenkams buvo pasiūlyta ir minėta sutartis su "Klaipėdos nafta", kuri užtikrintų, kad krovos kainos nesikeis.

"Esame labai aiškiai pasakę, kad mes tikrai nesiruošiame parduoti akcijų, o jeigu reikia kokios nors pagalbos susitariant "Orlen Lietuvai" ir "Klaipėdos naftai", mes esame pasiruošę padėti", – vakar pakartojo premjeras Andrius Kubilius.

2006 m. gruodžio mėnesį "PKN Orlen" įsigijo beveik 90 proc. "Mažeikių naftos" akcijų, o 2009 metų balandžio mėnesį tapo vienintele jos akcininke.

Antra pagal dydį Rusijos naftos kompanija "Lukoil" buvo viena iš pretendenčių, kai 2006 m. "Jukos" pradavinėjo "Mažeikių naftos" kontrolinį akcijų paketą. Netrukus po to, kai "Mažeikių nafta" atiteko lenkams, Rusijos "Transneft", motyvuodama bloga technine būkle, uždarė naftotiekį "Družba", kuriuo į Mažeikių naftos perdirbimo įmonę buvo tiekiama žaliava.

___________________________________________________________________________________

Lenkai dėl nuostolių kaltina "Mažeikių naftą"

Pernai "PKN Orlen" patyrė nemažai nuostolių – 2,5 mlrd. zlotų (apie 2 mlrd. litų). Kaltę dėl to lenkai verčia "Mažeikių naftai". Esą bendrovė buvo nupirkta per brangiai ir nepateisino lūkesčių.

Nurašymai "Orlen" grupėje pernai iš viso siekė 2,4 mlrd. zlotų, iš jų net 2,2 mlrd. zlotų – neva buvo "Mažeikių naftos" nuopelnas.

Lenkų koncernas planavo, kad "Mažeikių naftos" pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) 2006–2008 m. bus trigubai didesnis, nei buvo iš tikrųjų.

"Orlen" savo pranešime taip pat tikino, kad be Lietuvos Vyriausybės pagalbos "Mažeikių naftos" rodiklių pagerinti nepavyks. Esą būtina pagerinti logistiką tarp Mažeikių ir Klaipėdos bei sumažinti "Lietuvos geležinkelių" taikomus transporto įkainius.

Bendrovė "Orlen Lietuva" prašo teismo priteisti jai papildomą 157,193 mln. JAV dolerių (370,1 mln. litų) draudimo išmoką už 2006 m. spalį kilusio gaisro padarytą žalą.

Šaltinis: "Orlen Lietuva".