Naująjį elektrinį traukinį keleiviai galės išbandyti maršrutu Vilnius–Klaipėda. Tačiau iš pradžių jo dar laukia daugybė bandymų.

„Pasižiūrėsime, ką išpildėme, ką suprojektavome, kaip viskas atrodys realybėje. Jeigu kažką reikės pakeisti – pakeisime visus neatitikimus“, – aiškino „LTG Link“ techninės priežiūros vadovas Domantas Grigas.

Deja, iš sostinės į uostamiestį ir atgal juo bus galima važiuoti tik kitąmet – elektriniams traukiniams juk reikia ir elektros.

„Poliai iki pat Klaipėdos sustatyti, reikia ištempti laidus. Planas – užbaigti visus darbus ir testavimus iki kitų metų rugsėjo mėnesio, o traukinius būtų galima paleisti spalį“, – kalbėjo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Egidijus Lazauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau bus ir traukinių, kuriems elektros laidų nereikės. Iš penkiolikos perkamų šeši turės dideles baterijas.

„Kadangi jie bateriniai, pavyzdžiui, į Marcinkonis važiuojantiems nereikia statyti stulpų linijos – tai nekainuoja tokių didelių investicijų“, – pridūrė E. Lazauskas.

Nauji elektriniai traukiniai kur kas erdvesni, tylesni, mažiau vibruoja. Juose vasarą bus mažiausiai dešimt vietų dviračiams, o žiemą dalis jų virs sėdimomis vietomis, tačiau bent keturios vietos išliks ir dviračiams. Didžiausia naujovė – čia veiksiantis bistro.

„Tas pats bistro – tikrai malonu, kai važiuoji daugiau nei keturias valandas ir gali užeiti, kavos išgerti. Visi tie dalykai, kuriuos turi kolegos Europoje, po truputį ateina ir pas mus“, – pasakojo E. Lazauskas.

Pirmasis traukinys į Lietuvą atvyko ne bėgiais.

„Turime skirtingas vėžes – Lietuvoje 1520 vėžė, o ten, kur gaminamas traukinys – 1435. Todėl reikėjo atsigabenti dalimis. Vežame keliais, kadangi labai didelis gabaritas, labai erdvūs traukiniai – Europa tokių neturi“, – paaiškino D. Grigas.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas prisipažino, kad traukiniais važinėja dažnai.

„Ypač šiltuoju laiku į sodą, kuris yra prie Kauno. Kiekvieną dieną iš Vilniaus į Kauną važiuoju traukiniu. Man, kaip važiuojančiam traukiniu, įspūdį paliko sėdynių patogumas – juk esmė yra sėdėjimas ir nepavargusi nugara“, – pasakojo susisiekimo ministras J. Taminskas.

Infrastruktūrai jau daug metų.

Nuvažiuoti 100 kilometrų naujuoju traukiniu bus ketvirtadaliu pigiau nei senais dyzeliniais. Jis – ir greitesnis.

„Jis gali važiuoti 160 kilometrų per valandą, bet Lietuvoje kol kas tiek nevažiuos be esminių infrastruktūros patvarkymų. Infrastruktūrai jau daug metų“, – aiškino E. Lazauskas.

Dabar traukinių didžiausias greitis – 140 kilometrų per valandą.

Gamintojai sako, kad tokio modelio traukiniai važinėja visame pasaulyje – jų parduota daugiau nei 3 tūkstančiai. Tačiau kiekvienai šaliai, pagal pageidavimus, daromi tam tikri pakeitimai.

„Kai įžengėme, kai kurie svečiai paklausė, ar čia pirma klasė. O čia juk antra. Manau, tai tik įrodo, kad tai, ką sukūrėme Lietuvai, yra aukštas standartas visiems keleiviams“, – sakė „Stadler Polska“ vadovas Radoslawas Banachas.

Po pandemijos traukiniais keliaujančiųjų kasmet daugėja dešimtadaliu. Šiemet geležinkeliai skaičiuoja, kad perveš 5,5 milijono keleivių. Po penkerių metų planuojama vežti jau 10 milijonų.

„Patogiau man traukiniu, nes galima vaikščioti, ne tik sėdėti, jeigu kelias tolimas“, – sakė moteris.

„Tikrai traukiniu patogiau – daugiau vietos, fainas aptarnavimas, gali laisvai jaustis“, – pridūrė kita.

„Autobusu man asmeniškai greičiau ir geresnis ryšys, nes važiuoju į miestelį, kur traukinyje ryšys būna prastas“, – teigė mergina.