Šiemet galima tikėtis, kad kainų augimas nenusvers didėjančių atlyginimų, tačiau finansų ekspertai siūlo nepasiduoti teigiamoms nuotaikoms ir vėl nepulti į vartojimo liūną.

Daugiau uždirbs ne visi

Prognozuojama, kad šiais metais nedarbo lygis nežymiai sumažės, o dirbantys žmonės sulauks didesnių darbo užmokesčių. Tačiau gyventojai esą neturėtų skubėti išleisti savo sukauptų pajamų juodai dienai, nes teigiami pokyčiai bus nedideli.

Kaip sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, antrą šių metų pusmetį Vakarų Europoje jau tikimasi sulaukti ekonomikos gerėjimo ženklų. Tačiau geresnio gyvenimo pranašais esą nereikėtų aklai pasikliauti, nes Lietuva pokyčius pajus vėliau.

"Ekonominė situacija į blogąją pusę smarkiai nesikeis, tačiau, deja, nesikeis ir į gerąją, taigi, dėl situacijos darbo rinkoje nereikėtų įsibėgėti smarkiai didinant savo vartojimo išlaidas ar skolų įsipareigojimus", – sakė ji.

Prognozuojama, kad darbo užmokestis šiais metais didės 2 proc., tačiau tai labiausiai susiję su informacijos ir ryšių, sveikatos priežiūros sektoriais, kuriuose dirbančių žmonių atlyginimai didžiausi.

"Atlygio augimas bus matomas tik tuose sektoriuose, kur reikalingi kvalifikuoti specialistai. Tačiau šie darbuotojai ir nesiskundė labai dideliu darbo užmokesčio sumažėjimu. O daugumos Lietuvos gyventojų situacija smarkiai nepasikeis. Kita vertus, ir stabili situacija yra geras ženklas bei žingsnis į priekį", – sakė "Swedbank" asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Anot J.Varanauskienės, didžioji dalis šalies dirbančių žmonių tikėtis darbo užmokesčio augimo gali tik tuo atveju, jei gauna minimalų darbo užmokestį arba atlygio didinimas buvo žadamas.

Taupyklių daužyti nereikia

Pasak J.Varanauskienės, nedarbo mažėjimas daro didelę įtaką dirbančių žmonių motyvams taupyti juodai dienai. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad nedarbas sumažės vos 1 proc. Todėl daužyti taupyklių dar nerekomenduojama.

"Taupyti juodai dienai reikia visada ir visiems, nesvarbu, ar pastebimas ekonomikos augimas, ar recesija. Kiekvienas turėtų turėti juodos dienos rezervą", – sakė O.Bložienė.

J.Varanauskienė pabrėžė, kad gerėjantys nedarbo lygio rodikliai dar negarantuoja dirbančių žmonių situacijos stabilumo. "Bedarbių išliks gana daug ir situacija bus gana įtempta, todėl likti be santaupų juodai dienai būtų labai nesaugu. Anksčiau buvo kalbama, kad žmogaus ar šeimos atsargas turėtų sudaryti 8 darbo užmokesčiai. Tačiau tai taip nerealu, kad daugeliui atėmė viltį, norą ir tikėjimą sutaupyti tiek pajamų", – sakė J.Varanauskienė.

Jeigu nepavyksta asmeniniame biudžete sukaupti remokenduojamų 3–6 darbo užmokesčių, pasak ekspertės, netekus darbo katastrofa neištinka. Ji suskaičiavo, kad nedarbo atveju planuodami gauti išeitines išmokas ir bedarbio pašalpas gyventojai galėtų pusmetį išgyventi turėdami sutaupytą vos 1 darbo užmokestį.

Kainos įtakos neturės

Šiemet dėl kainų, pirmiausia naftos ir šilumos energijos, didėjimo gyventojai pajus šildymo išlaidų padidėjimą. Taip pat bus matomas lėšų maisto produktams augimas. Tačiau finansų analitikai ramina, kad infliacijos pernelyg baimintis nereikėtų.

"Dėl kainų padidėjimo vidutines pajamas uždirbančios šeimos išlaidos per mėnesį turėtų didėti apie 70 litų", – prognozavo ekspertė.

O.Bložienės teigimu, šiais metais kainų augimas neturėtų būti toks didelis kaip pernai, todėl sėkmingai suvaldę išlaidas su dideliais iššūkiais susidurti neturėtų.

Finansų ekspertė Jekaterina Rojaka pabrėžė, kad, nors infliacija didėja, gyventojų pajamos šiais metais vis dėlto bus didesnės. Natūralu, kad tai palengvins gyventojų užduotį planuoti savo biudžetą.

"Vienintelis ryškus šių ir praėjusių metų skirtumas yra tai, kad praėjusiais metais infliacija suvalgydavo praktiškai visą darbo užmokesčio prieaugį. Labai tikėtina, kad šiais metais realus darbo užmokestis bus teigiamas. Tai reiškia, kad realiosios pajamos turėtų būti šiek tiek didesnės nei praėjusiais metais", – sakė ji.

Todėl esą daugeliui drastiško taupymo etapas jau liko praeityje.

Išlaidauja nebūtinoms prekėms

J.Varanauskienės teigimu, lyginant 2008 ir 2011 m. matyti, kad dėl nežymiai didėjančių pajamų ir išaugusių kainų lėšos būtiniausioms prekėms ir paslaugoms didėja, taigi rezervinių pajamų gyventojai turi mažiau. Jos teigimu, mažas pajamas gaunančių žmonių būtiniausios išlaidos perkopia net 80 proc., todėl planuojant šeimos biudžetą dėmesį svarbiausia atkreipti į nebūtinas išlaidas.

Anot ekspertės, 2011 m. išlaidos ne būtiniausioms prekėms ir paslaugoms dar nepasiekė 2008 m. lygio. Tačiau, jos teigimu, pinigų sumos būstui apstatyti, aprangai ir avalynei per praėjusius metus jau šiek tiek padidėjo.

"Gyventojai ir toliau pirmiausia atsisako ne pačių svarbiausių prekių. Maistas, transportas ir būsto išlaikymas sudaro didžiausią jų biudžeto dalį, todėl vargu ar jie labai padidins laisvalaikiui ir kitiems nebūtiniems poreikiams skirtas lėšas. Jas padidins tik galintys tai sau leisti", – sakė O.Bložienė.

Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad pagrindinis finansinis iššūkis šiais metais, kaip ir pernai, išlieka pradelstų mokėjimų valdymas. Anot ekspertės, skolų dydis per praėjusius metus gerokai išaugo, todėl esą išlieka ypač svarbu savo poreikius derinti su galimybėmis.

"Tai, kad auga vartojimo paskolų portfeliai, kad gyventojai skolinasi ir vartoja ne iš savo santaupų, nėra labai geras finansų tvarkymo signalas. Vėliau augantis paskolų portfelis didina pradelstus mokėjimus, todėl skolintis reikia labai atsargiai", – sakė O.Bložienė.

Ragina stebėti išlaidas

Nors finansų analitikai tikina, kad sunkmečiu gyventojai išmoko gana sėkmingai planuoti savo biudžetą ir gyventi pagal išgales, jie ir toliau siūlo išleistas pajamas nuosekliai fiksuoti.

"Pirmas žingsnis – registruoti visas savo išlaidas ir planuoti savo biudžetą. Nežinant, kokia yra šeimos finansinė situacija, labai sunku daryti sprendimus – jie gali būti skuboti ir ne visada adekvatūs", – sakė O.Bložienė.

Palengvinti išlaidų apskaitą siūlo ir bankai, sukūrę specialias asmeninių finansų valdymo programas. Jos padeda fiksuoti banko klientų išlaidas ir leidžia jiems matyti pajamų bei išlaidų santykį. Tai esą parodo, ar žmogus gyvena pagal savo išgales.

"Jei nutinka taip, kad išlaidos viršija pajamas, galima pažiūrėti, ar anksčiau sugebėjome išleisti mažiau nei uždirbame. Taip pat galima patikrinti, kam mes išleidžiame daugiausia. Toks būdas parodo realią situaciją", – sakė J.Varanauskienė.