Dvi kryptys

Dalis šalyje veikiančių bankų skelbia, kad, vasarį įsigaliojus naujoms būsto paskolų refinansavimo taisyklėms, jau fiksuoja augantį vartotojų susidomėjimą tokia galimybe. Skelbdamas savo pirmojo 2025 m. ketvirčio rezultatus „Luminor“ bankas išskyrė, kad šiuo periodu kas penktas besikreipiantis klientas teiravosi būtent dėl esamų paskolų iš kitų bankų refinansavimo. „Citadele“ banko teigimu, refinansavimo užklausos vasarį sudarė trečdalį visų būsto paskolų paraiškų.

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška primena, kad dar 2024 m. „Urbo“ bankas pradėjo vykdyti paskolų su nekilnojamojo turto įkeitimu refinansavimo akciją, sulaukusią didelio klientų susidomėjimo – bankas kiekvienam klientui kompensuodavo iki 1 tūkst. eurų refinansavimo išlaidų. Tuo metu paraiškų skaičius svyravo nuo 60 iki 70 per dieną. Tačiau dabar, įsigaliojus supaprastinto paskolų refinansavimo įstatymui, klientų srautas stabilizavosi – bankas kasdien sulaukia apie 40–50 paraiškų dėl paskolų refinansavimo iš kitų bankų.

Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės politikos skyriaus vadovė Milda Stankuvienė atkreipia dėmesį, kad pirmiausia reikėtų atskirti dvi skirtingas kryptis: paskolų refinansavimą ir sutarčių persitarimą su tuo pačiu kredito davėju.

„Yra paskolos, kurios yra refinansuojamos, t. y. imama kita paskola iš kito kredito davėjo, padengiant anksčiau turimą paskolą. Tai tiesiog paskolos perkėlimas kitam kredito davėjui, refinansuojama susimažinant maržą. Yra ir kita kryptis – sutarčių persitarimai su tuo pačiu kredito davėju, – aiškina M. Stankuvienė. – Spėčiau, kad kredito davėjai, bankai skelbia apie padidėjusią persitarimo apimtį, t. y. kai jie su savo turimais klientais persitaria dėl klientams palankesnių sąlygų, įskaitant ir mažesnes maržas. Būtent tokias tendencijas ir matome. Pastebime padidėjusį tiek refinansavimo, tiek persitarimų srautą.“

„Remiantis duomenimis, vasarį ir kovą, palyginti su vidutiniškai per mėnesį 2024 m. atliktais pakeitimais, refinansavimų skaičius išaugo keturis, o persitarimų – net septynis kartus“, – statistika dalijasi M. Stankuvienė.

Galimybės: didžiausią naudą refinansuodami savo turimas būsto paskolas gali pasiekti sudarę sutartis tuomet, kai palūkanos buvo stipriai išaugusios, teigia J. Ivaška. / „Urbo“ / BNS nuotr.

Paprasčiau ir pigiau

Anksčiau, prieš įsigaliojant su nekilnojamuoju turtu (NT) susijusio įstatymo pakeitimams, refinansavimas klientui iš tiesų buvo ir brangus, ir ganėtinai sudėtingas. Nuo vasario įsigalioję pakeitimai numato, kad pats refinansavimo procesas vartotojui tampa daug paprastesnis: turėdamas vieno kredito davėjo būsto paskolą, jis kreipiasi į kitą su prašymu refinansuoti paskolą, o tuomet jau naujasis kredito davėjas pats kreipiasi į pirmą paskolos teikėją ir prašo reikiamos informacijos. „Abu kredito davėjai dalijasi informacija ir klientui jau nebereikia įsitraukti į šį procesą“, – sako M. Stankuvienė.

Pasak J. Ivaškos, anksčiau būsto paskolos refinansavimas reiškė, kad žmogus turėjo bent keletą kartų eiti į savo banką, gauti įvairių įvertinimo dokumentų ir pažymų apie paskolos likutį, o šalia naujos sutarties sudarymo paprastai reikėdavo mokėti ir išankstinio sutarties grąžinimo mokestį, kartais siekdavusį ir kelis procentus nuo grąžinamos sumos.

„Dabar procesas klientui tampa daug pigesnis, o daugeliu atveju netgi visiškai nemokamas. Pirminis kredito davėjas refinansavimo procese negali prašyti kliento padengti jokių administracinių išlaidų, o naujasis, priimantis, kredito davėjas po refinansavimo yra įpareigotas padengti kitas su refinansavimu susijusias išlaidas, pavyzdžiui, notaro, turto vertinimo ar kitas“, – sako M. Stankuvienė.

„Iš tikrųjų, kai dauguma atvejų šis procesas tampa nemokamas, tai daug patraukliau, palyginti su situacija prieš pakeitimus, nes vidutinio dydžio paskolai refinansavimo procesas, visi mokesčiai su šita procedūra anksčiau galėjo kainuoti iki 1 tūkst. eurų“, – teigia M. Stankuvienė. Pasak J. Ivaškos, kai kuriais skaičiavimais, refinansuojant 100 tūkst. eurų paskolą, administraciniai su refinansavimu susiję mokesčiai galėjo netgi viršyti 1 tūkst. eurų.

Vasarį ir kovą, palyginti su vidutiniškai per mėnesį 2024 m. atliktais pakeitimais, refinansavimų skaičius išaugo keturis, o persitarimų – net septynis kartus.

Jis primena, kad, pagal naująsias įstatymo pataisas, pradinis būsto paskolos davėjas naujajam kredito davėjui visą reikalingą informaciją apie būsto paskolą privalės pateikti per penkias darbo dienas. „Gavęs naują pasiūlymą, paskolos gavėjas turės 30 kalendorinių dienų apsispręsti, ar nori refinansuoti paskolą naujo kredito davėjo pasiūlytomis sąlygomis, ar nemokamai pasikeisti turimos paskolos sutarties sąlygas pas pradinį kredito davėją, jei šis tokį pasiūlymą pateiks“, – dėsto J. Ivaška.

„Tiesa, kai kuriuos veiksmus būsto paskolos turėtojas ir toliau privalės atlikti pats: pavyzdžiui, pateikti bankui hipotekos sandorio sudarymo sutartį ar papildomų dokumentų, jei tai būtina įvertinti paskolos turėtojo mokumui. Refinansuoti savo būsto paskolą kredito gavėjas galės ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus“, – sako jis.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė atkreipia dėmesį, kad būtent dėl pastarosios priežasties rekomenduojama prieš priimant sprendimą atlikti namų darbus: kreiptis dėl pasiūlymo į daugiau kredito įstaigų, juos palyginti, kad būtų galima derėtis dėl geriausių sąlygų.

„Be to, naudojantis naująja tvarka, nekeičiamos refinansuojamos paskolos sąlygos – vadinasi, paskola naujajam kreditoriui pereina lygiai tokia pati, kokia buvo: nei paskolos likutis, nei įkeičiamas nekilnojamasis turtas, nei paskolos terminas nekeičiami“, – išskiria ji.

„Todėl verta atsižvelgti, kaip pasikeitė jūsų finansinė situacija, poreikiai, ir paskaičiuoti, ar verta refinansuoti paskolą tomis pačiomis sąlygomis, – galbūt daugiau galima sutaupyti keičiant įmokos dydį, grąžinimo terminą toje pačioje finansų įstaigoje. Svarbu ir tai, kad nauja kredito įstaiga iš naujo vertina užklausą pateikusio paskolos turėtojo finansinę būklę ir kaip laikomasi turimų įsipareigojimų: ar nevėlavo mokėti įmokų ir pan.“, – sako E. Čipkutė.

Alternatyvos: E. Čipkutė siūlo gerai paskaičiuoti, ar verta refinansuoti paskolą tomis pačiomis sąlygomis – galbūt daugiau galima sutaupyti keičiant įmokos dydį, grąžinimo terminą toje pačioje finansų įstaigoje. / R. Riabovo / BNS nuotr.

Pasiskolinusiems piko metu

Didžiausią naudą refinansuodami savo turimas būsto paskolas gali pasiekti sudarę sutartis tuomet, kai palūkanos buvo stipriai išaugusios. Pernai rudenį „Urbo“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 36 proc. būsto paskolų gavėjų yra pasirašę kredito sutartis su 2–3 proc. dydžio palūkanų marža, o 11 proc. – su didesne nei 3 proc. palūkanų marža.

„Pavyzdžiui, vien EURIBOR šešių mėnesių bazinės palūkanos nuo daugiau nei 4 proc. 2023 m. spalį šiuo metu yra sumažėjusios dvigubai – iki 2,1 proc. LB duomenimis, pastaraisiais metais maždaug trečdaliu mažėjo ir vidutinė Lietuvoje išduodamų būsto paskolų bankų marža: nuo 2,43 proc. 2022-aisiais iki 1,6 proc. šių metų pradžioje. Tad aukštų palūkanų laikotarpiu paimtų būsto paskolų savininkams šiuo metu yra itin palankus metas apsvarstyti refinansavimo galimybę“, – teigia J. Ivaška.

LB turimais duomenimis, vertinant refinansavimo sutartis, kurios buvo sudarytos vasarį ir kovą, vartotojai vidutiniškai sumažino savo maržas iki 0,5 procentinio punkto. Skaičiuojama, kad vidutiniškai toks maržos sumažinimas šiems klientams per visą paskolos laikotarpį leis sutaupyti iki 7 tūkst. eurų.

Šalies centrinis bankas galimų rizikų, įsitraukiant į šį procesą, nemato. „Vartotojai nerizikuoja nei kad jiems marža galėtų būti padidinta, nei kad kreipimasis į banką dėl refinansavimo galėtų paveikti jų kredito istoriją. Tik mes tikrai skatintume vartotojus pirmiausia įsivertinti, ar jų marža šiuo metu yra didesnė, negu vyrauja rinkoje“, – rekomenduoja LB Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės politikos skyriaus vadovė.

Perspektyvos: pasak A. Baranovės, klientams iš tiesų gali būti finansiškai naudinga atsigręžti į mažesnius rinkos dalyvius, nes, pavyzdžiui, kredito unijos dažnai yra lankstesnės vertindamos vartotojų pajamų šaltinius. / LKU nuotr.

Skatins konkurenciją?

Supaprastintas būsto paskolų refinansavimas keičia paskolų rinkos dinamiką Lietuvoje. Atsiradus galimybei perkelti paskolą į kitą kredito įstaigą greitai, pigiai ir be papildomų sąnaudų, klientai įgyja daugiau laisvės rinktis, o tai natūraliai stiprina konkurenciją tarp bankų, sako J. Ivaška.

„Tai skatina bankus peržiūrėti savo kainodarą ir sąlygas – tiek naujiems, tiek esamiems klientams. Jau dabar matyti pirmieji ženklai: vis daugiau gyventojų aktyviai domisi refinansavimo galimybėmis, lygina pasiūlymus, kreipiasi į kelias įstaigas. Klientai tampa reiklesni,  informuotesni, o tai verčia bankus operatyviau reaguoti ir siūlyti konkurencingas sąlygas ne tik pritraukiant naujų klientų, bet ir išlaikant esamus“, – tikina jis.

Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu tai gali prisidėti prie didesnio mažesnių maržų, lankstesnių produktų sąlygų ir didesnio klientų pasitenkinimo. „Kartu mažesni ar specializuoti finansų rinkos dalyviai įgyja galimybę konkuruoti lygiavertiškai su didžiaisiais bankais – anksčiau tai buvo sudėtingiau dėl aukštų refinansavimo kaštų“, – pabrėžia J. Ivaška.

Klientai tampa reiklesni, informuotesni, o tai verčia bankus operatyviau reaguoti ir siūlyti konkurencingas sąlygas ne tik pritraukiant naujų klientų, bet ir išlaikant esamus

LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Kreditų rizikos skyriaus vadovė Aušra Baranovė taip pat sako, kad šiame kontekste klientams iš tiesų finansiškai naudinga atsigręžti į mažesnius rinkos dalyvius, nes, pavyzdžiui, kredito unijos dažnai yra lankstesnės vertindamos pajamų šaltinius.

„Kalbant apie konkurencinę aplinką – taip, supaprastintas refinansavimas daro įtaką jau išduotų paskolų dinamikai, tačiau tai nėra veiksnys, kuris keistų naujų paskolų išdavimo apimtį. Kredito unijose masinės migracijos į kitas finansų įstaigas nematome – mūsų bendruomenė vertina tai, ką siūlome: lankstumą, žmogišką požiūrį ir galimybę ieškoti sprendimų kartu“, – sako A. Baranovė.

„Todėl, kai žmogus svarsto galimybę refinansuoti turimus įsipareigojimus, skatintume neapsiriboti viena ar dviem didžiosiomis kredito įstaigomis – verta pasidomėti ir kredito unijų siūlomomis sąlygomis“, – ragina ji.

M. Stankuvienės teigimu, konkurencinius pokyčius būsto paskolų rinkoje bus galima geriau įvertinti praėjus dar keliems mėnesiams.

LB žiniomis, panašūs pakeitimai, supaprastinantys galimybę vartotojams keisti kredito davėją ar refinansuoti būsto paskolas, anksčiau buvo įvesti tokiose šalyse kaip Italija, Ispanija, Airija. Visai neseniai panašūs pakeitimai įsigaliojo ir kaimyninėje Latvijoje.