Būstui išleidžia daugiau

VĮ Registrų centro duomenimis, per 2017 m. Lietuvoje būstui (butams ir namams) įsigyti buvo išleista beveik 1,88 mlrd. eurų, arba 7 proc. daugiau nei per 2016 m. Vilniaus mieste būstui įsigyti 2017 m. buvo išleista beveik 889 mln. eurų ir tai yra 1 proc. mažiau nei per 2016 m. Kauno mieste fiksuojamas didžiausias teigiamas pokytis iš visų šalies didmiesčių – per tą patį laiką būstui įsigyti buvo išleista beveik 235 mln. eurų, tai yra net 24 proc. daugiau nei per 2016 m. Panevėžyje fiksuotas 21 proc. augimas, Klaipėdoje – 7 proc., o Šiauliuose – 6 proc.

2017 m. daugiausia pinigų butams ir namams įsigyti išleido Vilniaus miesto gyventojai – vienam vilniečiui vidutiniškai teko 1,6 tūkst. eurų – 1 proc. mažiau, nei jų buvo išleista per 2016 m. Antroje vietoje pagal išleistų pinigų sumą, tekusią vienam miesto gyventojui, yra Klaipėda – 1 tūkst. eurų, arba 9 proc. daugiau nei 2016 m.

Pagal išleistų pinigų sumą būstui įsigyti vienam gyventojui Kaunas yra trečioje vietoje, tačiau šiame mieste fiksuotas didžiausias teigiamas pokytis tarp visų šalies didmiesčių – 2017 m. vienam kauniečiui vidutiniškai teko 809 eurai, tačiau tai net 27 proc. daugiau nei 2016 m.

Pigios paskolos

NT agentūros "Ober-Haus" vertinimu, nepaisant nedaug augusių bendrų palūkanų normų naujai išduodamoms būsto paskoloms Lietuvoje, išliekanti būsto pirkėjams palanki situacija paskolų rinkoje ir toliau 2017 m stimuliavo visą Lietuvos būsto rinką. Lietuvos banko duomenimis, naujų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma 2017 m. sudarė 2,01 proc. (2016 m. – 1,95 proc., 2015 m. – 1,88 proc.). Naujai išduodamų būsto paskolų apimtys ir bendras būsto paskolų portfelis Lietuvoje pasiekė naujas aukštumas. Lietuvos banko duomenimis, 2017 m. būsto paskolų likutis Lietuvoje ūgtelėjo 9,1 proc. iki 7 mlrd. eurų ir pasiekė istoriškai aukščiausią tašką. Per 2017 m. Lietuvoje suteikta naujų būsto paskolų už beveik 1,2 mlrd. eurų, ir tai yra beveik 12 proc. daugiau, nei jų buvo suteikta per 2016 m.

Dabar, imant vidurkį, pusė turto nuperkama už savus, o pusė – už skolintus pinigus.

Pigios paskolos vilioja žmones skolintis, bet ar jie tikrai bus pajėgūs grąžinti paskolą su numatytomis palūkanomis? Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius tikino, kad žmonių atsakingumas per pastarąjį dešimtmetį gerokai išaugo.

"Dabar, imant vidurkį, pusė turto nuperkama už savus, o pusė – už skolintus pinigus. Tai visiškai kita situacija, nei kad matėme prieš 12–13 metų. Gerokai didesnė turto dalis būdavo perkama iš paskolos, o ne nuosavomis lėšomis. Tuomet žmonės truputį prarasdavo atsakomybę, imdavo paskolą 100–110 proc. vertės nuo turto, kurį ketino įsigyti. Svarstė, maža ką, gal dar kokią mašiną nusipirks. Būdavo pigūs pinigai su nedidele kontrole. Dabar dėl Lietuvos banko atsakingos veiklos ir pačių žmonių, turinčių daugiau savų pinigų, supratingumo, visuomenė atsakingiau vertina savo galimybes grąžinti pasiskolintus pinigus", – kalbėjo M.Statulevičius.

Pasak Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Simono Krėpštos, Lietuvos bankas dar 2011 m. pradėjo taikyti atsakingo skolinimo nuostatus, kuriuose nustatoma ilgiausia būsto paskolų trukmė (30 metų), mažiausias galimas būsto pirkėjo pradinis įnašas (15 proc.) ir didžiausia galima paskolos įmokoms sumokėti skiriamų gyventojų pajamų dalis (bendra įsipareigojimams dengti suma neturi viršyti 50 proc. besiskolinančiojo mėnesio pajamų). Šios priemonės yra skirtos užtikrinti, kad NT rinkoje nekiltų kainų burbulų grėsmė, o gyventojai ir bankai būtų atsparesni atėjus sunkesniems laikams.

Vis dėlto po truputį kaistant Lietuvos NT rinkai, teko griebtis ir papildomų priemonių. Praeitų metų pabaigoje Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos turės sukaupti papildomą 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą. Iki šiol sukaupti tokį rezervą nebuvo privaloma. S.Krėpšta tikina, kad tokia priemonė didelės įtakos NT rinkai padaryti neturėtų.

"Šia priemone siekiama, kad paskolas teikiančios kredito įstaigos būtų tinkamiau pasiruošusios galimiems iššūkiams ateityje, pavyzdžiui, jeigu finansinis ciklas pakeistų kryptį arba šalis susidurtų su nenumatytomis ekonominėmis problemomis. Pats anticiklinio kapitalo rezervo padidinimas iki 0,5 proc. NT rinkos šiuo metu reikšmingai paveikti neturėtų. Nors būsto paskolų vaidmuo NT rinkoje pastaruoju metu yra pastebimai padidėjęs (daugiau būstų perkama su paskola), vis dėlto šis sprendimas neturės reikšmingesnės įtakos būsto paskolų palūkanoms, skolinimosi apimtims ar NT kainai. Mūsų vertinimu, anticiklinio kapitalo rezervo didinimas iki 0,5 proc. ilguoju laikotarpiu paskolų kainą padidintų nedaug – tik 0,08 proc. punkto", – prognozavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius.

"Pasigirsta vis daugiau kalbų iš komercinių bankų ir Europos centrinių bankų, kad pigių pinigų era pamažu baigsis – Europos centrinis bankas baigs dabar vykdomą fiskalinę skatinimo politiką ir pamažu didins palūkanų normas. Palūkanos, pinigų kaina brangs, todėl natūraliai paskolos nebus tokios pigios ir žmonėms reikės labai susimąstyti apie įsigyjamą turtą", – pridūrė M.Statulevičius.

Ir toliau brangs

"Ober-Haus" duomenimis, 2017 m. butų kainos Kaune vidutiniškai išaugo 4,8 proc. Laikinojoje sostinėje senos statybos butai vidutiniškai pabrango 3 proc., naujos statybos butų kainos ūgtelėjo 8,8 proc. Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje per 2017 m. atitinkamai buvo užfiksuotas 3,6 proc., 3,1 proc., 2,7 proc. ir 2,4 proc. vidutinis butų kainų augimas.

Sparčiausias namų kainų augimas 2017 m. fiksuotas Vilniuje ir jo apylinkėse, čia per metus jos vidutiniškai ūgtelėjo 4 proc. Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose užfiksuotas vidutinis 3 proc. namų pardavimo kainų augimas. Kauno ir jo apylinkėse vidutinės namų kainos per 2017 m. ūgtelėjo 1 proc.

Dar labiau augti NT kainoms neleidžia konkurencija – Vilniuje vienu metu yra vystoma apie 120 projektų.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius M.Statulevičius tikino, kad ateityje numatomas tolesnis būsto kainų augimas, tačiau didesnį kainų šuolį stabdys ir išaugusi konkurencija statybų sektoriuje.

"Spaudimas kainai ir toliau augti bus, nes tai lemia aukštesnės energinės klasės aspektas, kuris kas dvejus metus yra keliamas, vadinasi, reikia daugiau investicijų į tą patį būstą. Taip pat brangsta darbo jėga, kadangi ji sudaro apie 20 proc. visų statybos sąnaudų. Specialistų trūkumas taip pat smarkiai jaučiamas statybų sektoriuje. Dar labiau augti NT kainoms neleidžia konkurencija – Vilniuje vienu metu yra vystoma apie 120 projektų. Ta konkurencija yra kiekviename mikrorajone, kuriuose vystomi net ne po vieną, o po kelis daugiabučių projektus. Jeigu pakelsi kainą, tapsi nekonkurencingas. Auga vidutinių ir prabangių būstų segmentai, ypač centriniuose miestų rajonuose. Todėl vidutinė kaina kyla ir dėl to, kad didėja būtent prabangesnio segmento pasiūla", – svarstė M.Statulevičius.

Vis dėlto tikėtis, kad NT kainos Lietuvoje kris, naivu, nes kylant vidutiniam atlyginimui didėja ir kvadratinių metrų kiekis, kurį žmogus gali įsigyti. Štai Kauno miesto gyventojai už praeitų metų vidutinį metinį atlyginimą galėjo nusipirkti dvigubai didesnį būstą, nei kad galėjo tai padaryti 2008 m. už to meto vidutinį atlyginimą bei NT rinkos kainas. Tiesa, Vilniaus būstų kainos auga ne ką lėčiau nei atlyginimai – čia atlyginimų ir būsto kainų santykis jau daugelį metų išlieka stabilus.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad NT kainos ir ateityje turėtų didėti, tačiau ne taip sparčiai, kaip iki šiol. Tam įtakos turės ir mažėjantis gyventojų skaičius Lietuvoje.

"Kalbant apie galimą artimiausio meto NT rinkos raidą, tai tiek gyventojai, tiek bankai tikisi tolesnio kainų augimo, tačiau mažesnio, nei stebėjome pernai. Pavyzdžiui, gyventojų apklausos rodo, kad daugiausia gyventojų tikisi iki 5 proc. sieksiančio butų kainų augimo per 2018 m. Bankai būsto kainų raidą vertina šiek tiek konservatyviau – nemažai jų mano, kad būsto kainos šiemet liks iš esmės nepakitusios. Žvelgiant apibendrintai, artimiausioje ateityje Lietuvoje būsto kainų augimas, tikėtina, sulėtės, o rinkos aktyvumas, gyventojų skaičiui ir toliau mažėjant, gali kiek ir atvėsti", – prognozavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius S.Krėpšta.