Lietuvos bankas pradeda specialią finansinio švietimo programą ir taip tikisi išugdyti raštingą finansų vartotoją. Panašias programas jau vykdančių komercinių bankų atstovai sako, kad finansinis švietimas būtinas. Ypač dabar, kai galimybių skolintis ar investuoti – begalės.

Skirs pelus nuo grūdų

Pasak centrinio banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, raštingas vartotojas gali palengvinti finansų rinkos priežiūrą.

„Visų pirma, raštingas vartotojas yra vertybė pati savaime, raštingas vartotojas reiškia konkurencingesnę rinką, nes finansiniai tarpininkai irgi turi pasitempti. Raštingas vartotojas yra efektyvi priemonė kovoti su įvairiausiais negerais dalykais, puiki galimybė atskirti pelenus nuo grūdų. Galiausiai švietimas, mūsų galva, negali pakeisti finansų rinkos priežiūros, bet gali ją padaryti gerokai efektyvesnę“, – šiandien pristatydamas finansinio švietimo programą „Pinigų bitė“ teigė V. Vasiliauskas.

Pasak Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus Viliaus Šapokos, visuomenę šviesti planuojama interneto tinklalapyje pinigubite.lt, taip pat bendradarbiaujant su švietimo institucijomis, mokyklomis.

Anot V. Šapokos, gyventojų tyrimas parodė, kad 30 proc. jų neturi namų ūkio biudžeto, 34 proc. pasirinkdami finansinius produktus nesvarsto jokių kitų pasiūlymų, 70 proc. netinkamai skaičiuoja sudėtines palūkanas ir tik 43 proc. vartotojų perskaito sutartis, sudarydami finansinius sandorius.

„Bėgame paskui dideles palūkanas, tačiau atsakomybę už savo sprendimus suvokiame labai ribotai. Neretai ilgalaikius sprendimus grindžiame emocijomis arba paskatinti konsultantų. Jais per daug pasitikime, nes nesuvokiame, kad jie visgi yra pardavėjai“, – šiandien spaudos konferencijoje sakė V. Šapoka.

Jis teigė, kad investicijos į informacinį tinklalapį pinigubite.lt siekė 30 tūkst. litų.

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyresnioji specialistė Toma Grinytė teigė, kad tinklalapyje bus pateiktos skaičiuoklės, padėsiančios pasirinkti, kaip geriausia kaupti lėšas.

Susirūpino per krizę

Banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Blažienė sako, kad finansinio švietimo priemonių nebus per daug, nes šiuo metu galimybių skolintis ir investuoti yra daug, tačiau finansinės gyventojų žinios vis dar nepakankamos.

Pasak jos, susidomėjimas Asmeninių finansų instituto paslaugomis ypač buvo išaugęs recesijos metais, kai gyventojams reikėjo iš naujo mokytis planuoti šeimos biudžetą, ieškoti galimybių sutaupyti. Pastaruoju metu žmonių, kurie kreipiasi konsultacijos, skaičius kiek sumažėjęs.

„Finansinis švietimas turi prasidėti dar esant ankstyvo amžiaus ir vykti nuolatos. Tai labai svarbu, nes, kad ir kaip ten būtų, pinigai mus lydi visą gyvenimą. Finansinių sprendimų reikia priimti daug, o netinkamas sprendimas gali sugadinti ateitį“, – kalbėjo O. Bložienė.

Keturios grupės

Anot asmeninių finansų ekspertės, mažiausiai patarimų, kaip planuoti finansus, prireikia vyresnio amžiaus gyventojams, pensininkams, nes šie žmonės gyvenime vadovaujasi savo patirtimi ir išmušti juos iš vėžių sunku. Pasak O. Bložienės, kalbant apie finansinį švietimą pagal amžių galima išskirti keturias gyventojų grupes.

"Pirmoji grupė – tai vaikai ir paaugliai iki 18 metų. Jie dar negauna pajamų, tačiau jau nuo 7 metų gali turėti banko kortelę, naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis. Antroji grupė – tai 18–25 metų jaunuoliai, išvažiavę studijuoti ir susidūrę su naujais iššūkiais bei galimybėmis. Tokiu metu yra labai daug noro, tačiau patirties dar nėra, tad padaryti klaidą labai lengva.

Trečiajai gyventojų grupei priskirčiau 25–40 metų jaunus žmones. Tokiu metu atsiranda šeimos, įsipareigojimai, bendri šeimos biudžetai. Ketvirtoji grupė – tai subrendę keturiasdešimtmečiai ir vyresni gyventojai, kurie dažniausiai jau turi didelių finansinių įsipareigojimų, tačiau jiems jau rūpi ir investicijos. Be to, tokie žmonės turi ne tik mokėti elgtis su pinigais, bet ir išmokti mokyti savo vaikus„, – sakė “Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė.