Pasak A. Ščeponavičiaus, Sveikatos apsaugos ministerija palaiko ryšį su verslo sektoriumi: „Su darbdaviais nuolatos yra palaikomas kontaktas, periodiškai turime nuotolinius susitikimus, taip pat atsakome  raštu, telefonu – visais įmanomais kanalais informuojame, kaip reikės dirbti nuo rugsėjo 13 d. Noriu atkreipti dėmesį, kad dalis verslų ir anksčiau yra deklaravę veiklą su galimybių pasu“.

Visuomenės sveikatos departamento direktorius kalbėjo ir apie tai, kaip vyks įmonių patikrinimai, ar šios laikosi reikalavimų: „Operacijų vadovo sprendimas – visos kontroliuojančios institucijos tikrina tik savo objektus, kuriuos jie tikrina ir taip, neekstremalios situacijos metu. Valstybinė darbo inspekcija, kadangi lanko ir tikrina įmones, tai įmones tikrins ir toliau. Nacionalinis centras turi savo objektus. Tiesiog kiekviena kontroliuos savo objektus, kuriuos ir taip tikrino planine tvarka. Žinoma, visų įmonių tikrai nepatikrins, bet kiekviena kontroliuojanti institucija nusistato savo kriterijus, pagal kuriuos atlieka kontrolę. Manau, Valstybinė darbo inspekcija atsirinks objektus, kuriuos tikrins. Tikrinimo metu reikės įvertinti, kaip laikomasi ne tik įprastų kontrolės vertinimų, bet papildomai, kaip laikomasi operacijų vadovo sprendimų – ar darbuotojai naudoja asmens apsaugos priemones, ar reguliuojami srautai, ar darbuotojai testuojasi, ar yra dezinfekcijos priemonės. Į šituos aspektus Darbo inspekcija tikra turėtų atkreipti dėmesį, tikrindama savo objektus“ – sakė A. Ščeponavičius.

Baudos yra skirtingos. Juridiniam asmeniui gali būti skiriama 1500 tūkst. eurų bauda. Tai priklauso nuo pažeidimo dydžio.

„O kokius objektus eiti tikrinti, Sveikatos ministerija tikrai nenurodo Darbo inspekcijai. Sveikatos ministerija nenurodo nei Valstybinei maisto veterinarijos tarnybai, nei savivaldybei, kokius objektus tikrinti. Mes visada dalinamės informacija apie vietas, kur yra sergamumas didesnis, tai yra viešai prieinama. Statistikos departamentas skelbia informaciją apie juodąsias savivaldybes, kurių jau turime. Aišku, tose savivaldybėse turėtų būti didesnis dėmesys, bet visos institucijos ir taip tą mato. Sveikatos ministerija tikrai nenurodinės, kokias įmones reikia tikrinti“, – pridūrė jis.

„Kalbant apie įmones, daugiau kalbame ne apie galimybių paso turėjimą, o apie tai, kad darbuotojai turi testuotis. Nuo rugsėjo 13 d. atsiranda prievolė testuotis dirbantiems gamybos įmonėse. Valstybinė darbo inspekcija turėtų įvertinti, ar darbdavys tą testavimo tvarką užtikrina. Kiekvienoje įmonėje yra Darbuotojų  saugos ir sveikatos tarnyba, jeigu tai didesnė įmonė, o jeigu mažesnė – yra darbdavio įgaliotas specialistas, atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, jis ir turi turėti informaciją, kokie darbuotojai testavosi, žino tų darbuotojų asmens duomenis“, – aiškino Visuomenės sveikatos departamento direktorius.

Esą jeigu patikrino metu bus nustatoma, kad įmonė leido dirbti nesitestavusiems asmenims, arba jeigu kažkas iš darbuotojų pateikė suklastotą galimybių pasą, atsakomybė kris darbdaviui: „Atsakomybė yra darbdavio. Operacijų vadovo sprendimais ir pagal teisės aktus, atsako darbdavys. Baudos yra skirtingos. Juridiniam asmeniui gali būti skiriama 1500 tūkst. eurų bauda. Tai priklauso nuo pažeidimo dydžio“, – teigė A. Ščeponavičius.