Taip jie komentuoja Lietuvos banko (LB) ir Finansų ministerijos rengiamas įstatymo pataisas, kuriomis bankai būtų įpareigoti teikti dvi būsto paskolų alternatyvas, įskaitant ir bent penkerių metų trukmės fiksuotas palūkanas.

„Pirkėjai yra pripratę prie kintamų palūkanų ir jeigu jie matys, kad tas pasiūlymas tam laikotarpiui nėra patrauklus, tai jie vargu, ar rinksis. Vis tiek jie vertins galimybes ilgalaikiu laikotarpiu, kiek jie sumokėtų naudodami kintamas palūkanas, o kiek – fiksuotas“, – BNS Plius teigė nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus” Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Anot jo, viskas priklausys nuo bankų, kokius pasiūlymus jie teiks rinkai.

„Jeigu tas pasiūlymas rinkai bus patrauklus, tai tada, žinoma, kad tokių žmonių, besirenkančių fiksuotas palūkanas, padaugės. Tačiau kol neturime tų pasiūlymų didesnio kiekio rinkoje ir susiformavusio kainų lygio fiksuotose palūkanose, tai sunku pasakyti, kaip tai atsilieps pačiai rinkai, kaip tai bus populiaru rinkoje“, – tvirtino NT rinkos analitikas.

Paskolų fiksavimas yra naudingas tame taške, kai tu manai, kad jis yra žemiausias. Ar tavo manymas yra teisingas, parodys tik ateitis (...)

 

R. Reginio teigimu, sunku prognozuoti, ar toks įpareigojimas galėtų padidinti žmonių galimybes derėtis dėl būsto paskolų, prisidėti prie didesnio būsto įperkamumo arba rinkos augimo.

„Dar nematau to galutinio rezultato, tai sunku įvertinti, ar čia derybose bus kažkas naujo. Vis tiek, jeigu tu turi dvi alternatyvas, tai tau bet kokiu atveju jos bus kažkiek panašios, tai jau pats žmogus pasirinks, kas jam atrodo patraukliau – ar fiksuoti palūkanas, ar turėti kintamas palūkanas ilgesnį laikotarpį“, – BNS Plius sakė R. Reginis.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, jog rinkai laukiant palūkanų normų mažėjimo įprasta manyti, kad tokiu metu nereikia fiksuoti palūkanų, nes kintamos  palūkanos ir taip sumažės.

„Idealiu atveju, kai mes turėjome 2020, 2021 metais nulinį „Euriborą“, tada galėjai palūkanas užsifiksuoti penkiems metams į priekį ir jeigu jį būtum užsifiksavęs, tai būtum peršokęs tą palūkanų kainų šuolį. Paskolų fiksavimas yra naudingas tame taške, kai tu manai, kad jis yra žemiausias. Ar tavo manymas yra teisingas, parodys tik ateitis, ateityje jau nepadarysi į praeitį pakeitimų“, – BNS Plius teigė T. S. Kvainickas.

„Dabar, priklausomai nuo pasiūlyto produkto, gali būti, kad bus patogu (fiksuoti palūkanas – BNS), bet sunku atsakyti, kol nematai konkrečių maržų, konkrečių palūkanų rodiklių“, – pridūrė jis.

Pasak T. S. Kvainicko, pasiūlymas fiksuoti palūkanas gali skolinimosi aplinką daryti palankesnę: „Didesnė įvairovė visą laiką yra sveikintina“.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį teigė, kad pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje. Jos teigimu, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.

Paskolos su kintamomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.