Vakar šalies Vyriausybė vėl platino obligacijų emisiją. Šįkart tarptautinėse rinkose skolintasi dvigubai daugiau nei birželį ir ne eurais, o JAV doleriais.

Palūkanos mažesnės

Pasiūlymas pirkti Lietuvos skolos vertybinius popierius tarptautinėse rinkose buvo pateiktas antradienį. Platinant antrąją obligacijų emisiją šalies Vyriausybei tarpininkavo bankai "HSBC Holdings" ir "Royal Bank of Scotland". Pirminiais duomenimis, Lietuvos obligacijų paklausa penkis kartus viršijo pasiūlą.

"Lietuva pati sugeba valdyti situaciją. Vakar (antradienį – red. past.) mes pasiskolinome 1,5 mlrd. JAV dolerių", – sakė šalies Prezidentė žurnalistams po susitikimo su Suomijos prezidente Tarja Halonen.

Prezidentės teigimu, iš privačių investuotojų pasiskolinti pinigai padės išvengti poreikio kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF).

Kaip anksčiau skelbė naujienų agentūra "Bloomberg", penkerių metų trukmės obligacijų pajamingumas turėtų būti 475 baziniais punktais didesnis už tokios pačios trukmės JAV iždo obligacijas.

Vadinasi, už 2015-ųjų pradžioje planuojamas išpirkti obligacijas Vyriausybė mokės apie 7 proc. metinių palūkanų. Šios palūkanos bus bent 2 proc. punktais mažesnės negu vasaros pradžioje, kai buvo skolintasi eurais. Dienraščio skaičiavimais, palūkanų suma, kurią turės sumokėti Lietuva už šią obligacijų emisiją, sieks apie 500 mln. JAV dolerių (1,17 mlrd. litų).

Pirmą 500 mln. eurų (1,7 mlrd. litų) vertės obligacijų emisiją Vyriausybė išplatino birželio viduryje už 9,3 proc. metinių palūkanų. Šią emisiją reikės išpirkti 2014 m. viduryje, ir ji Lietuvai kainuos 234 mln. eurų (0,8 mlrd. litų).

Turėjo įvertinti riziką

Platindama naują obligacijų emisiją Vyriausybė neatsitiktinai pasirinko JAV dolerius. Kaip teigė "Danske" banko Finansų maklerio skyriaus vadovas Kęstutis Celiešius, obligacijos JAV doleriais patrauklios didesniam investuotojų būriui.

Tiesa, JAV dolerio kursas lito atžvilgiu šiuo metu, palyginti su metų pradžia, yra gerokai smukęs. Jeigu dolerio kursas ir toliau smarkiai svyruotų, tai lemtų nemažus nuostolius ir dar labiau padidintų kainą, kurią Lietuvai tektų mokėti už šią paskolą. Vis dėlto K.Celiešius įsitikinęs, kad nuo valiutos rizikos Vyriausybė turėjo apsidrausti specialiais sandoriais.

"Vis tiek išleisdama obligacijas Vyriausybė svarstė įvairias alternatyvas ir kainas, kokiomis palūkanomis galėjo išplatinti obligacijas eurais, kokiomis doleriais, be abejo, pridėjo ir apsidraudimo kainą", – svarstė K.Celiešius.

Kaimynai kišo koją

Praėjusį kartą, kai buvo platinama obligacijų eurais emisija, koją pakišo padėtis kaimynėje Latvijoje. Šios šalies vyriausybei už įsipareigojimų nevykdymą TVF grasino sustabdyti finansinę pagalbą. O visose Baltijos šalyse rizika vertinta gerokai aukščiau negu dabar.

Gaila, tačiau kaimynai ir šįkart nebuvo nusiteikę pagelbėti. Savaitės pradžioje vėl pasirodė žinių, kad Latvijos valdžiai nepavyksta susitarti dėl būtino biudžeto apkarpymo. K.Celiešiaus teigimu, šios žinios tikrai nepadėjo, tačiau vargu ar Lietuva turėjo kitą pasirinkimą.

"Žinant biudžeto ir "Sodros" padėtį, šitų pinigų Vyriausybei reikia nedelsiant. Kita vertus, rinkos rodė, kad šalies vertinimas pagerėjęs", – teigė jis.

Lietuvos kredito rizikos apsikeitimo sandorių penkeriems metams kaina birželio viduryje siekė daugiau kaip 500 punktų, o vakar – kiek mažiau negu 300 punktų. Tiesa, Lietuva pagal bankroto riziką pasaulyje užima gana aukštą septintą vietą.

Nuo šių metų pradžios Vyriausybė jau pasiskolino apie 8 mlrd. litų biudžeto deficitui padengti. Prognozuojama, kad šalies skola metų pabaigoje gali sudaryti apie 30 proc. viso bendrojo vidaus produkto.

Skyrė vidutinius reitingus

Lietuvos obligacijų emisiją JAV doleriais įvertino trys tarptautinės reitingų agentūros. "Moody's" joms skyrė Baa1 reitingą, "Fitch" – BBB, "Standard & Poor's" – BBB, visų reitingų perspektyvos neigiamos. Nors šie reitingai reiškia vidutinę kredito riziką, į taip vertinamus vertybinius popierius investuoti rekomenduojama.