Kitąmet susumavus komercinio nekilnojamojo turto (NT) ir šiemet gyventojams įvesto NT mokesčio įplaukas, atrodo, bendroje NT mokesčio eilutėje suma net sumažės, nes už komercinį NT verslas kasmet moka vis mažiau.

Surinks mažiau

Iki šio mėnesio pradžios gyventojai ir įmonės turėjo sumokėti NT mokestį už komercinės paskirties turtą arba NT, naudojamą individualiajai veiklai. Praėjusiais metais šio mokesčio buvo surinkta 275 mln. litų, arba 23 mln. litų mažiau nei 2010 m., kai buvo surinkta 298 mln. litų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prognozuoja, kad šiais metais už komercinės paskirties NT gyventojai ir verslininkai sumokės dar mažiau – apie 263 mln. litų. O politikai svajoja, kad šiemet gyventojams įvedus gyvenamosios paskirties NT mokestį valstybės biudžetą pavyks papildyti 17 mln. litų suma. Tačiau, kai vieni politikai mokesčius didina, kiti juos mažina, atrodo, kad iš viso bus surinkta ne daugiau kaip 280 mln. litų.

VMI atstovas spaudai Darius Buta sakė, kad šiemet tikimasi mažiau lėšų iš komercinio NT mokesčio surinkti dėl naujų savivaldybių tarybų sprendimų. "Kai kurių savivaldybių tarybos priėmė naujus sprendimus dėl NT mokesčio lengvatų ir sumažino NT mokesčio tarifus", – sakė jis.

Oficialiais duomenimis, Vilniaus mieste ir rajone tarifai svyruoja 0,5–1 proc., Kauno mieste ir rajone 0,3–1 proc., Klaipėdos mieste ir rajone – 0,3–1 proc.

Krenta tarifai ir vertė

Pasak D.Butos, NT mokesčio surinkimas mažėja ne tik dėl mažesnių tarifų, bet dėl įsigaliojusios naujos turto mokestinės vertės. Ji pasikeitė 2011 m. sausį masiškai įvertinus NT.

Bendrovės "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis sakė, kad mažesnė mokesčių suma gali būti prognozuojama ir dėl kelių kitų priežasčių. Anot jo, turto savininkai, praėjusiais metais mokesčius mokėję nuo 2011 m. nustatytos mokestinės vertės, šiais metais gali pabandyti mokesčius susimažinti.

"Rinkoje kainos per 2011 m. nemažėjo, tačiau galbūt turto savininkai, matydami galimybę susimažinti mokestį ir, pasitarę su teisininkais bei turto vertintojais, šiais metais išdrįs ar suspės perskaičiuoti mokestinę vertę, jei to nepadarė 2011 m.", – svarstė S.Vagonis. Jis pabrėžė, kad kitas masinis turto vertinimas bus atliktas tik 2016 m., o mokesčių mokėtojai individualiai įvertinti savo turtą gali kasmet.

S.Vagonis atkreipė dėmesį ir į tai, kad NT rinka bei šalies ekonomika dar nėra labai stipri. Todėl dalis įmonių, praėjusiais metais dar sugebėjusių išgyventi ir mokėti NT mokestį, šiais metais esą to gali nebepajėgti.

Yra tikimybė, kad mažiau komercinės paskirties NT mokesčio sumokama, nes mažėja šių mokesčių mokėtojų. "Galbūt didesnės įmonės ankstesniais metais dar gyveno, o pernai ar šiemet pradėjo bankroto procedūrą. Net jei įmonė ne bankrutuoja, o tiesiog jos silpni piniginiai srautai ir ji nepajėgia vykdyti įsipareigojimų VMI, iš jos galbūt planuojama mokesčius surinkti ne šiais, o kitais metais", – svarstė S.Vagonis.

VMI duomenimis, komercinės paskirties NT mokesčių praėjusiais metais nesusimokėjo 9,5 tūkst. verslininkų ir gyventojų, o jų bendra skola siekia 29,5 mln. litų.

Už loftus – galimybė nemokėti

Vis populiarėjant namų lizdą sukti anksčiau buvusiose gamybinėse patalpose, vadinamuosiuose loftuose, juose gyvenantys taip pat turi mokėti komercinės paskirties NT mokestį. Tiesa, jis gali būti mažesnis nei nuo šiemet įvestas 1 proc., tačiau savivaldybės nustatytą mokestį gyvenantiems loftuose reikia mokėti nuo visos turimo turto vertės.

D.Butos teigimu, tam tikrais atvejais būna išimčių ir loftų gyventojams komercinės paskirties NT mokesčio mokėti nereikia.

"Klausimas dėl patalpų apmokestinimo sprendžiamas atsižvelgiant į realią jų paskirtį, o ne vien formaliai vertinant Registrų centro pažymoje nurodytą pastato paskirtį. Pagrindinė sąlyga, leidžianti neapmokestinti tokių patalpų NT mokesčiu, yra įrodymas, kad patalpos, kurių formali paskirtis yra gamybinė, realiai yra vienintelė gyvenamoji vieta", – sakė D.Buta.

Anot jo, šį faktą gali pagrįsti dokumentai, įrodantys, kad tai yra asmens faktinis ir vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat komunalinių paslaugų teikimas šiam būstui.

Komentaras

Aušra Mudėnaitė

Advokatų kontoros "Raidla Lejins & Norcous" partnerė

Nuo šių metų pradžios apmokestintas net ir ekonominėje veikloje nenaudojamas privataus pobūdžio NT. Apmokestinami gyventojams priklausantys ar jų įsigyjami (pagal pirkimo išsimokėtinai sutartis) gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių vertė viršija 1 mln. litų. Šis turtas apmokestinamas 1 proc. tarifu. Apmokestinama tik ta turto vertės dalis, kuri bendrai susumavus turimų objektų vertes viršija neapmokestinamąjį dydį – 1 mln. litų.

Nors priimant įstatymą buvo deklaruojama, kad juo siekiama apmokestinti "prabangą", su turtu susiję finansiniai įsipareigojimai (turtui įsigyti paimtos paskolos) iš turto mokestinės vertės neatimami. Valstybė ilgą laiką skatino skolintis būstui siūlydama mokesčio lengvatas, kompensuojančias būsto kredito palūkanas. Tos šeimos, kurios dėl geresnių šeimos gyvenimo sąlygų nusprendė susisaistyti ilgalaikėmis paskolomis, jaučiasi apgautos – nuo kreditan įsigyto turto teks mokėti ne tik bankui, bet ir valstybei.

1 mln. lengvatos taikymas kelia ir kitų praktinių klausimų. Iki 2012 m. galiojo ir toliau liko galioti tvarka, kad už gyventojų turtą, kuris išnuomotas ar kitaip perduotas naudotis ilgesniam nei mėnesio terminui juridiniams asmenims, mokestį skaičiuoja ir sumoka juridiniai asmenys. Tačiau lieka atviras klausimas, ar toks mokestinis režimas yra teisingas? Kodėl nuo nuomos verslu užsiimančio gyventojo mokestinė pareiga nuimama ir perkeliama nuomininkui – juridiniam asmeniui, kuriam taikomas mažesnis savivaldybės nustatytas tarifas, o šeima už namą, kuriame gyvena, moka didžiausiu 1 proc. tarifu? Kodėl nuomininkas juridinis asmuo NT mokestį už išsinuomotą turtą moka kaip už savą, o nuomininkas fizinis asmuo nemoka jo išvis, ir mokestinė prievolė lieka savininkui?

Šiuo metu NT mokesčio mokėtojams tenka vadovautis skubotai parengtomis, ne visuomet logiškomis ir teisingomis mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklėmis.

Komercinės paskirties NT mokesčio surinkimas (mln. litų)

2011 m. 2012 m.

Surinkta Planuojama

Lietuva 275,3 263,4

Vilnius 106,5 110,5

Kaunas 49,9 44

Klaipėda 23,7 22,1

Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija