„Taivanas turi milžinišką technologinį ir mokslinį potencialą, todėl manau, kad didžiosios darbo su juo galimybės slypi būtent čia, kaip kartu bendradarbiaujant moksle ir technologijose mes galėtume kurti produktus, kurie būtų konkurencingi globaliose rinkose ir jose realizuojami – tiek Europoje, tiek Amerikoje, tiek galbūt Azijos rinkose“, – interviu BNS sakė P. Lukauskas.

Vis dėlto P. Lukauskas pripažino, jog parduodant aukštos pridėtinės vertės bei aukštųjų technologijų produkciją procesai trunka ilgiau nei prekiaujant maisto produktais.

Pasak jo, artimiausiu metu Taivano Pramonės technologijų tyrimų institute (ITRI) pradės veikti demonstracinė Lietuvos lazerių laboratorija, kurioje Taivano įmonės galės susipažinti su Lietuvoje vystomomis lazerių technologijomis. Anot P. Lukausko, laboratorija atvers kelią bendriems Lietuvos ir Taivano projektams bei padidins Lietuvos eksporto į šią Azijos rinką apimtis.

– Lietuvos prekybos atstovybės Taivane vadovu buvote paskirtas rugpjūčio viduryje, o į Taivaną atvykote rugsėjo pradžioje. Ar galėtumėte konkrečiai įvardyti, ką pavyko pasiekti einant atstovybės vadovo pareigas?

– Atvykau rugsėjį ir nuo to laiko turėjau daugybę susitikimų. Azija yra toks kraštas, kur santykiai ir asmeninis ryšys yra labai svarbūs vystant verslą, ekonominį bendradarbiavimą, dėl to intensyviai statau santykius su verslo partneriais, asociacijomis bei institucijomis. Tų santykių pagrindu bus galima kurti tolesnį bendradarbiavimą.

Nors į Taivaną atvykau rugsėjį, darbas vyko ir iki tol. Taivaniečių atstovybė Lietuvoje įkurta praėjusiais metais ir šiais metais vyko daugybė vizitų – tiek oficialių pareigūnų, tiek verslo misijų. Todėl iš tikrųjų to įdirbio buvo ir buvo labai svarbu suinventorizuoti tą visą įdirbį ir iki konkrečių apčiuopiamų rezultatų atvesti tuos dalykus, kurie buvo pradėti. Tai turbūt man atvykus buvo pirmas fokusas ir prioritetas, ir, žinoma, reikėjo po truputėlį dairytis į priekį, kas bus toliau.

Kalbant apie dalykus, kuriuos labiau pavyko užbaigti nei pasiekti pačiam, tai padaryta pirmoji taivaniečių rizikos kapitalo fondo „Taiwania Capital“ investicija į Lietuvos lazerių įmonę („Litilit“ – BNS), buvo patvirtinti (eksporto – BNS) leidimai pieno, žuvies, kiaušinių produktams. Tikimės, kad iki metų pabaigos bus patvirtintas leidimas ir jautienos produktams.

Turėjome susitikimus su „Eximbank“ (Taivano eksporto ir importo bankas – BNS) atstovais, kurie valdo 1 milijardo dolerių vertės paskolų fondą. Tikimės, kad iki metų pabaigos bus paskelbta ir apie pirmąsias paskolas iš paskolų fondų, nes turime labai aiškius kandidatus į šią priemonę.

Darbas vyko intensyvus. Tiesiog dalykai čia užtrunka. Azija yra tokia vieta, kur dalykai greitai nevyksta ir ta santykių svarba yra labai didelė. Manau, kad tas faktas, jog čia atvykus jau galima tiesiogiai ir betarpiškai bendrauti, padės katalizuoti bendradarbiavimą ir turėti daugiau rezultatų einant į priekį.

– Minėjote, kad dar iki šių metų pabaigos bus paskelbta, kas Lietuvoje iš Taivano paskolų fondų gaus pirmąsias paskolas. Ar galėtumėte įvardyti kandidatus į šias paskolas arba bent jau kokių sektorių tai yra įmonės?

– Galbūt neskubėkime, nes sprendimai yra taivaniečių. Jeigu tai būtų Lietuvos investicijos ar priemonės, tai, žinoma, galima būtų drąsiau kalbėti ir vardinti. Kadangi sprendimai ir mygtukai turės būti paspausti bei parašai padėti taivaniečių pusėje, gal šiek tiek pakentėkime. Tačiau šių metų pabaiga ne taip jau toli ir apie tai išgirsime.

Turbūt ne paslaptis, kad pagrindinis bendradarbiavimas su Taivanu vyksta aukštųjų technologijų srityje, tai ten turbūt ir turėtų krypti mūsų akys mąstant apie ateities rezultatus.

– Kandidatai gauti paskolas yra aukštųjų technologijų įmonės?

– Taip, tai natūralios erdvės bendradarbiavimui.

– Nepaisant to, jog atstovybės vadovu buvote paskirtas rugpjūtį, ji Taivane buvo atidaryta tik lapkričio pradžioje, nors anksčiau ją planuota atidaryti rugsėjį. Dėl kokių priežasčių užsitęsė atstovybės atidarymas?

– Tai turbūt kompleksinės priežastys. Buvo ir tam tikrų buitinių priežasčių, kurias reikia išspręsti, kad būtų galima pilnavertiškai pradėti darbą. Be to, su savo partneriais Taivane tiesiog norėjome susitarti dėl tam tikrų dalykų, pirmų žingsnių, pirmų rezultatų ir tie pokalbiai, derinimai šiek tiek, kaip matote, nedramatiškai užtruko.

Man atrodo, kad tas laikas, kurį praleidome, bandydami giliau vieni kitus suprasti, kur mes turėtume fokusuotis, kokiomis kryptimis judėti, man atrodo, ateis į naudą ir padės akseleruotis. Man atrodo, tai buvo sąmoningas žingsnis ir nereikia į jį kažkaip keistai žiūrėti ar jo dramatizuoti. Darbas vyko. Atvykau rugsėjo mėnesį ir dirbau nepriklausomai nuo to, ar buvo prie durų pakabinta lentelė, ar jos nebuvo. Formalus atstovybės atidarymas įvyko lapkričio mėnesį, bet darbas vyko ir prieš tai.

– Ar tiesa, kad viena iš užtrukusio atstovybės atidarymo priežasčių buvo įstrigusios derybos su partneriais Taivane? Pavyzdžiui, apie tai anksčiau minėjo „Teltonikos“ savininkas Arvydas Paukštys. Taip pat teko girdėti apie įstrigusias derybas dėl Taivano investicijų į Lietuvos aukštųjų technologijų įmones bei kai kurių lietuviškų maisto produktų eksporto į salą leidimų išdavimo. Ar galėtumėte patvirtinti, kad buvo iškilę tokių trikdžių?

– Nepavadinčiau to trikdžiais. Yra normalus derybinis procesas, kur abi pusės nori susistyguoti joms abiem priimtiną variantą. Man atrodo, kad į tai reikėtų labai normaliai ir blaiviai žiūrėti. Vyko pokalbiai siekiant pasiekti tam tikrus susitarimus. Tie pokalbiai galbūt nėra lengvi dėl to, kad tokius dalykus, apie kuriuos mes šnekame su Taivanu, Taivanas turbūt ir pats daro pirmą kartą. Reikia suprasti, kad Taivano strategija paremta investicijomis namuose, technologijų bei talentų išlaikymu namuose ir orientacija į eksportą.

Dalykai, apie kuriuos mes su jais kalbame, jiems yra nelengvi ir truputį prieštarauja natūraliai inercijai. Kai kuriuos dalykus jiems reikia susistyguoti, susitvarkyti biurokratiškai, kad jie veiktų, nes jie anksčiau nebuvo aprašyti, todėl visa tai šiek tiek užtrunka. Pokalbiai apie tai ir buvo. Man atrodo, kad tai yra labai normalus procesas, į kurį reikia žiūrėti labai konstruktyviai ir normaliai.

– Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra užsiminusi apie specifines biurokratines procedūras Azijoje, kurios yra kitokios nei Lietuvoje. Lietuvos pramonininkų atstovai yra kalbėję apie kultūrinius skirtumus  bendradarbiaujant su Azijos šalimis. Ar praleidęs keletą mėnesių Taivane jūs galėtumėte įvardyti specifinius šios rinkos ypatumus ir didžiausius iššūkius, kurie gali iškilti į ją pateikti norinčiam Lietuvos verslui?

– Turbūt galiu tik patvirtinti tai, ką sakė tiek pramonininkų atstovas, tiek ministrė. Akivaizdu, kad yra tam tikrų kultūrinių, taip pat darbo pobūdžio bei organizavimo principų skirtumų, tačiau tai turbūt yra normalu. Tiek mes, tiek jie esame į eksportą orientuotos valstybės, todėl turime susitaikyti su tuo, kad tie kultūriniai skirtumai egzistuoja. Čia ir yra menas pasiekti tuos susitarimus, kurie yra priimtini abiem pusėms nepaisant kultūrinių skirtumų.

Kalbant apie iššūkius, vieną jau paminėjau – jų kultūroje labai svarbus asmeninis santykis bei bendravimas, taip pat bendravimas akis į akį. Todėl turbūt yra nemažas iššūkis, kad tarp mūsų yra didelis atstumas, o Taivanas nėra kaimyninė šalis, į kurią būtų galima nulėkti per pusvalandį ar valandą. Žengiant į priekį reikia turėti omenyje tai, kad reikės atrasti būdų čia atvykti, bendrauti su partneriais, palaikyti su jais ryšius, toliau kurti pasitikėjimą.

– Kam dar, be bendravimo akis į akį, turėtų pasiruošti ryšius su Taivanu norinčios plėtoti bei ten partnerių ketinančios ieškoti Lietuvos įmonės?

– Kaip ir einant į bet kurią eksporto rinką reikia atlikti namų darbus. Reikia analizuoti rinkos struktūrą, taip pat pardavimo kanalų struktūrą. Kadangi esame eksportuojanti šalis, čia mūsų verslas turbūt yra patyręs.

Kalbant apie asmeninio santykio, asmeninio ryšio, pasitikėjimo bei kultūros svarbą, turbūt reikia susitaikyti su tuo, kad Taivano rinkoje reikės dirbti su įdirbį ir klientų pasitikėjimą turinčiais vietiniais partneriais, kurie padėtų atrasti kelius į parduotuvių lentynas, pas klientus. Darant viską patiems procesai gali tiesiog per ilgai užtrukti ir per brangiai kainuoti.

– Taivanas per pastaruosius metus išdavė nemažai eksporto leidimų lietuviškiems maisto produktams, tačiau vien jų nepakanka. Gegužės mėnesį buvo pranešta, kad viena Taivano įmonė, su kuria derėtasi dėl lietuviškų grūdų eksporto, atsisakė juos pirkti. Ar atstovybė yra pasiruošusi padėti Lietuvos įmonėms ieškant partnerių Taivane?

– Be jokios abejonės. Tokia yra ir prekybos atstovybės misija – padėti mūsų verslui ieškoti kelių. Aišku, reikia suprasti, kad atstovybė ar jos vadovas neturi galimybių tiesiogiai įsitraukti į komercines derybas, todėl verslai turi patys padaryti savo komercinius susitarimus. Tačiau atstovybės misija ir funkcija yra palengvinti kelią iki susitarimų, padėti greičiau susirasti informaciją, taip pat padėti susitikti su tiksliniais kontaktais, kad būtų padidinti šansai kuo greičiau susirasti potencialius partnerius, su kuriais susitarimai būtų įmanomi. Tačiau reikia suprasti, kad verslą turės daryti pats verslas, o ne atstovybė.

– Ar Taivane pakanka su Lietuvos įmonėmis norinčių bendradarbiauti potencialių partnerių?

– Manau, kad taip. Lietuvos žinomumas Taivane yra didelis, noro dirbti su Lietuva ten yra daug. Tačiau kadangi prieš keletą metų Lietuvos ir Taivano vienas kito pažinojimas nebuvo didelis, tie susipažinimo procesai užtrunka. Kaip minėjau, pasitikėjimo kūrimas Taivanui yra svarbus, todėl tie procesai nėra greiti.

Taivanas yra turtinga rinka. Pagal kai kurių šaltinių vertinimus, šiemet Taivanas savo bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui turėtų pralenkti tiek Japoniją, tiek Pietų Korėją, todėl čia tikrai yra galinčių pirkti vartotojų. Tačiau reikia suvokti, kad jų nėra itin daug – Taivanas yra 23 milijonų vartotojų rinka, todėl reikia suprasti jos dydį bei potencialą vertinant galimybes parduoti tam tikrus produkcijos kiekius.

Jūsų minėtas grūdų atvejis yra paremtas labiau ne tuo, kad kažkas nenorėjo jų pirkti – ten buvo ir daugiau specifikos. Šiandien Taivanas perka grūdus iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, kur skiriasi glitimo kiekis. Tai reiškia, kad klientams įsigijus grūdus reikia iš naujo pasitikrinti, ar iš jų gaminant produkciją veiks išdirbtos receptūros – tokie dalykai užtrunka. Tai nebuvo atvejis, kad kažkas atsisakė iš Lietuvos pirkti grūdus, nes nepatiko partneris. Buvo tam tikros priežastys, kurios parodo rinkos specifiką ir galvojant apie eksportą reikia ruošti namų darbus.

– Ar mažesnė Taivano rinka gali atsverti Lietuvos prekybos su Kinija praradimus?

– Manau, kad yra klaidingas mąstymas bandyti tokiu būdu kompensuoti darbo su Kinija praradimus. Taivanas turi milžinišką technologinį ir mokslinį potencialą, todėl manau, kad didžiosios darbo su juo galimybės slypi būtent čia, kaip kartu bendradarbiaujant moksle ir technologijose mes galėtume kurti produktus, kurie būtų konkurencingi globaliose rinkose ir jose realizuojami – tiek Europoje, tiek Amerikoje, tiek galbūt Azijos rinkose. Manau, kad toks turėtų būti mūsų verslo mąstymas kalbant apie bendradarbiavimą su Taivanu.

Taivaną reikia matyti kaip tam tikrų komponentų, kuriuos mes perkame, pridedame savo pridėtinę vertę ir toliau realizuojame mums įprastose rinkose, tiekėją – taip, kaip mes matėme ir matome Kiniją. Apie du trečdaliai mūsų eksporto keliaują į Europą. Jeigu pažvelgtume į pusės trilijono (dolerių – BNS) dydžio taivaniečių eksportą – tik 8,5 procento jo keliauja į Europą.

Iš tiesų dirbdami kartu ir bendradarbiaudami mes galime parduoti žymiai didesnius kiekius Europos rinkose, kurios taivaniečiams galbūt nėra tokios natūralios, kaip mums – jiems Europa yra geografiškai tolokai, be to, ji sudėtinga reguliavimo bei patekimo prasme, čia vyrauja daug kalbų. Tuo metu mes Europos rinką pažįstame gerai.

Nors intuityviai atsakymų mes ieškome stebėdami Lietuvos prekybos su Taivanu balansą, man atrodo, kad ne čia slypi bendradarbiavimo nauda. Technologinis bendradarbiavimas, bendras darbas, orientacija į globalias rinkas turėtų būti ta kryptis, apie kurią turėtų mąstyti mūsų verslas bendradarbiaudamas su Taivanu.

– Atidarius Lietuvos prekybos atstovybę Taivane buvo pranešta ir apie pirmąją į Vidurio ir Rytų Europą orientuoto „Taiwania Capital“ fondo investiciją Lietuvoje – 3,5 mln. eurų į Lietuvos lazerių startuolį „Litilit“. Naujų investicijų dar šiais bei artimiausiais metais taip pat pažadėjo Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas. Kokio dydžio ir į kokias sritis orientuotų Taivano investicijų Lietuvoje būtų galima tikėtis artimiausiu metu?    

– Investicijų į aukštąsias technologijas. Pirmoji investicija aiškiai parodė kryptį – tai lazeriai. Taip pat reikia žiūrėti ir kitas sritis, kuriose mes esame geri – biotechnologijų ir ICT (informacinės ir ryšių technologijos – BNS) sektorius, kuriuose Lietuva turi įdirbį bei tam tikrų pranašumų.

„Taiwania Capital“ fondas veiks kaip rimtas ir normalus rizikos kapitalo fondas. Jis ieško potencialių investicijų taikinių, kur galėtų gauti gerą grąžą, atsineša ne tik kapitalą ir investicijas, bet ir žinias, tinklus, išėjimus į tam tikras rinkas. Fondas turi labai stiprų įdirbį Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje.

Todėl mūsų aukštųjų technologijų kompanijoms, kurios sulauks „Taiwania Capital“ investicijų ar apie jas svarstys, manau, kad labai svarbu turėti omenyje, kad kartu su investicija ateina ir žinios, tinklai bei galimybes išeiti į platesnes rinkas. Tą taivaniečiai tikrai gali pasiūlyti patys turėdami labai stiprią į eksportą orientuotą ekonomiką ir eksporto rinkose išvystytus labai stiprius ryšius. Tai galėsime panaudoti – tos investicijos, tai vadinamieji protingieji pinigai, kurių sulaukę mūsų startuoliai tikrai nepraloš.

– Kokio dydžio investicijų jie galėtų tikėtis?

– Iš mano pusės tikrai būtų neatsakinga minėti tas sumas, nes tai nėra mano ar Lietuvos institucijų pinigai. Tai yra Taivano sukurtas fondas, todėl sulaukime, kada bus padėti parašai, turbūt dar vyksta ir tam tikri paskutiniai derybiniai pokalbiai. Kai parašai bus padėti, tas sumas mes ir sužinosime.

„Taiwania Capital“ fondo dydis yra paskelbtas viešai – 200 milijonų JAV dolerių. Tiesa, tai fondo tikslinė kryptis nėra tik Lietuva – jis taip pat skirtas Čekijai ir Slovakijai. Tačiau, kiek aš girdžiu, „Taiwania Capital“ atstovai tikrai džiaugiasi potencialiomis kompanijomis, į kurias jie galėtų investuoti Lietuvoje. Labai tikimės, kad nemaža dalis to fondo atkeliaus į Lietuvos įmones.

– Į kokią šių lėšų – 200 milijonų JAV dolerių – dalį galėtų pretenduoti Lietuva?

– Mes galime pretenduoti ir į visus 200 milijonų, jeigu bus į ką investuoti ir jeigu tas investicijas norės priimti mūsų įmonės. Tai remiasi ne tik į Lietuvos norą ar Taivano norą investuoti. Čia yra ir trečioji šalis – įmonės, kurios pačios turi norėti priimti tas investicijas. Prognozuoti, kiek Lietuvos įmonių norės priimti „Taiwania Capital“ fondo investicijas, man tikrai būtų neatsakinga ir to aš negaliu padaryti.

Tačiau dirbdamas šitą darbą aš stengsiuosi padaryti taip, kad didžioji dalis fondo investicijų būtų nukreipta į Lietuvą, bei bandysiu padėti ieškoti investicinių taikinių ir fasilituoti pokalbius, kad greičiau ateitų pasitikėjimas ir tarpusavio supratimas.

– Ar be „Taiwania Capital“, Taivanas dar planuoja kurti naujus į Lietuvą ar regioną orientuotus fondus?

– Šalis tikrai yra turtinga ir galimybių investuoti tikrai turi. Jeigu bus į ką investuoti ir bus gerų projektų, tų fondų galėtų būti ir daugiau. Tačiau, manau, kad dabar turime sulaukti daugiau rezultatų iš to pirmojo fondo. Kai matysime, kad jame pinigų pradeda trūkti ar atsiranda gerų ir rimtų projektų, kuriems reikia papildomų pinigų, manau, kad bus proga su taivaniečiais apie tai kalbėti.

Kapitalo bei investicijų prasme Taivano potencialas yra milžiniškas. Taivanas užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal valiutos rezervą – tai tikrai turtinga ir galimybių investuoti turinti šalis. Svarbiausia, kad atsirastų gerų ir abiem pusėms naudingų projektų, o Lietuvos įmonės būtų suinteresuotos priimti tas investicijas.

– Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutas (ITRI) bendradarbiaus su „Teltonika“ vystant puslaidininkių projektavimo ir gamybos technologijas. Ar Taivano mokslo institucijos ketina bendradarbiauti su kitomis Lietuvos įmonėmis ir dalintis savo technologijomis? 

– Mes labai džiaugiamės bendradarbiavimu su ITRI. Aišku, „Teltonikos“ ir puslaidininkių projektas turbūt yra šio bendradarbiavimo flagmanas. Tačiau mes turime visą eilę kitų pokalbių su tuo pačiu institutu tiek biotechnologijų, tiek lazerių srityse. Manau, kad artimiausiu metu galėsime pasidžiaugti ir tam tikru bendradarbiavimo lazerių srityje progresu.

Mes kalbame apie demonstracinės Lietuvos lazerių laboratorijos įkūrimą ITRI institute, kad Taivano pramonės įmonės galėtų ja naudotis, išbandyti Lietuvos lazerių technologijas, apie jas gauti konsultacijas. Manau, kad tai taps puikiu tramplinu bei platforma tiek naujiems bendriems projektams, tiek mūsų eksporto į Taivaną skaičiams.

– Lietuvai atidarius prekybos atstovybę Taivane ekonomikos ir inovacijų ministrė teigė, jog Taivanas iš Lietuvos iki šiol yra nupirkęs lazerių už 6 milijonus eurų. Ar artimiausiu metu čia galima tikėtis didesnio bendradarbiavimo ir didesnių prekybos apimčių?

– Be jokios abejonės. Apie lazerius tam ir kalbame, kad mūsų įmonėms būtų galima Taivano rinkoje jų parduoti daugiau. Tačiau reikia suprasti, kad parduoti lazerį nėra tas pats, kas parduoti šokolado plytelę ar alaus skardinę. Šie procesai užtrunka ir lazerių pardavimo ciklas yra santykinai ilgas.

Laboratorija, apie kurią kalbėjau, turbūt padės pamatus pardavimams, kurie statistikoje pasimatys tik po pusmečio, po metų ar dar vėliau. Dabar dedame pamatus tam, kad eksporto skaičiai ateityje būtų gražūs. Pardavinėjant aukštos pridėtinės vertės bei aukštųjų technologijų produkciją pardavimo ciklai yra ilgesni.

– Ministrė taip pat teigė, jog jai norėtųsi matyti didesnius ir spartesnius Lietuvos ir Taivano prekybos tempus. Ar jus tenkina dabartiniai Lietuvos ir Taivano ekonominio bendradarbiavimo tempai?

– Maksimalizmas yra gerai, mes visi, taip pat ir aš, ir ministrė, norime greitesnio tempo, ir visi dėl to stengiamės. Bendradarbiavime yra dvi pusės – viena gali norėti judėti labai greitai, kita galbūt labiau įpratusi judėti kitokiu tempu. Todėl turime atrasti tą abiems pusėms tinkantį sveiką balansą judėti į priekį.

Tačiau matuoti bendradarbiavimą su Taivanu vien tik tarpusavio prekybos skaičiais, manau, kad nebūtų labai protinga. Kaip ir minėjau, didžiosios galimybės slypi technologiniame bendradarbiavime ir turbūt nereikia bijoti to, kad mes turėsime neigiamą prekybos balansą su Taivanu. Prekės, kurias mes pirksime iš Taivano, bus komponentai, kuriuos mes panaudosime savo eksporto į kitas rinkas potencialo didinimui.

Kaip ir minėjau, pats Taivanas iš savęs nėra didelė vartotojų rinka. Mes galime norėti turėti daugiau prekinių ženklų, kurie būtų patrauklūs vartotojų rinkoms, bet, deja, šiandien jų neturime daug – Lietuva savo eksporto potencialą taip pat grindžia daugiau tarpinio vartojimo B2B (verslas–verslui – BNS) prekėmis. Reikia suprasti, kad mūsų ekonomikų ir eksporto struktūra diktuoja tam tikrą užprogramuotą rezultatą, kurį mes turėsime tarpusavio prekybos balanse. Tačiau į neigiamą prekybos balansą neturėtų būti žiūrima labai neigiamai. Ilgus metus turėjome didžiulį prekybos balansą su Kinija, bet puikiai supratome ką mes iš jos nusiperkame ir kam tai panaudojame.

Su Taivanu vyks panašūs procesai. Mes diversifikuosime savo tiekimo grandines. Kalbant apie jas Taivanas turbūt bus stabilesnis partneris. Šiais neramiais turbulencijų laikais stabilios tiekimo grandinės savaime yra vertė didinanti šalies ekonominį ir eksporto potencialą. Todėl į bendradarbiavimą su Taivanu reikėtų žiūrėti ir taip.

– Kodėl Lietuvos prekybos atstovybė Taivane oficialiai vadinama atstovybe Taipėjuje? Juolab, kad Lietuvoje mes turime Taivaniečių atstovybę.

– Šiuos klausimus turbūt reikėtų adresuoti ne man, o ministerijos politinei vadovybei. Manau, kad jie geriausiai pakomentuotų šiuos klausimus.

– Kaip manote, ar Lietuvos prekybos atstovybė Taivane de facto galima laikyti diplomatine atstovybe?

– Aš dirbu darbą, kuris yra parašytas atstovybės įstatuose. Šiandien joje nėra nei konsulinių paslaugų, nei darbo su vizomis. Pagrindinė atstovybės funkcija ir fokusas yra ekonominių ir prekybinių santykių vystymas.

– Ačiū už pokalbį.