Bankų prie sienos prispaustos nekilnojamojo turto (NT) bendrovės ir tarpininkai priversti parduoti vis daugiau statyboms paruoštų sklypų ir nebaigtų projektų. Pirkėjų atsiranda vos vienas kitas.

Ir stato, ir parduoda

Prie Mindaugo ir Kauno gatvių sankryžos akis jau senokai bado tuščias sklypas, apjuostas aukšta medine tvora. Ant jos kabo skelbimas apie parduodamą investicinį projektą.

Sklype turėtų iškilti prabangus daugiabutis, tačiau statybų nė kvapo, o apjuosta teritorija primena dykvietę. Apie projekto ateitį bendrovės "Sklypo servisas", kuriai priklauso žemė, atstovai kalba mįslingai.

"Šiuo metu projektuojama, architektai derina namo išplanavimą", – tikino bendrovės "Sklypo servisas" pardavimo vadybininkė Adonė Janulytė.

Ji pripažino, kad NT projektas parduodamas. Tačiau esą tik kol kas. Įpusėjus darbams projektą veikiausiai vystys pats "Sklypo servisas". "Tai yra viena alternatyvų. Mes toliau dirbame su šiuo projektu, viską planuojame. Bet jei atsiras pirkėjas – kodėl gi jo nepardavus. Tai natūralus dalykas. Daug projektų parduodama, jei kas pasiūlo gerą kainą", – teigė A.Janulytė.

Ji įsitikinusi, kad pasibaigus krizei sklypai ir jau pastatyti statiniai šioje vietoje bus graibstomi.

Spaudžia bankai

Lietuvos NT plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas ir bendrovės "Eika" generalinis direktorius Robertas Dargis pripažįsta, kad šiuo metu itin dažnai siūloma pirkti nebaigtus ar net nepradėtus statyti NT objektus. Daugiausia jų – gyvenamieji daugiabučiai namai, o būsimos komercinės patalpos ant prekystalio gula kur kas rečiau.

"Kasdien gauname tokių "unikalių", "labai gerų" ir "išskirtinių" siūlymų, – ironizavo R.Dargis. – NT plėtotojų liko nedaug, bet svarbiausia – neliko pinigų. Rugsėjo pradžioje brangiausias Lietuvoje nupirktas sklypas kainavo 2 mln. litų. Pernai ar užpernai vienetinių sandorių vertės siekė 50–70 mln. litų." Tai esą rodo, kad dabar realizuoti didelės vertės projektus itin sunku.

Kilęs NT projektų išpardavimo vajus liudija, kad sklypų savininkus spaudžia bankai. "Priešingai nei būstui ar biurų pastatui, kreditai žemės sklypams įsigyti būdavo suteikiami tik dvejiems trejiems metams. Patvirtinus detalųjį planą, pakeitus žemės paskirtį ir t. t., projektas būdavo vertinamas iš naujo, jau su statybų ir kitomis sąnaudomis. Tada bankas projektą perfinansuodavo. Dabar, kai bankai pakeitė politiką, kreditai nebeperfinansuojami", – aiškino verslininkas.

Prieš keletą metų žemės sklypus nusipirkusius verslininkus dabar bankai spaudžia iš abiejų pusių: viena vertus – projektai neperfinansuojami, antra – sugriežtintos skolinimo sąlygos siaurina potencialių pirkėjų ratą. "Šiandien pasiūlymų labai daug, o pirkėjų beveik nėra. Norinčių pirkti yra, tik bankai jiems nebeduoda paskolų", – pridūrė R.Dargis.

Pasekmių neprognozuoja

Jei NT bendrovė įklimptų į skolas ir nesugebėtų parduoti turimų objektų, šis turtas atitektų bankui. R.Dargio teigimu, bankai sparčiai gausina valdomo NT kraitį, o tai kelia didelę grėsmę rinkai.

"Jeigu bankai surinktus turtus vienu metu pradės siūlyti rinkai, norėdami juos paversti pinigais, nei viena NT plėtros bendrovė neatlaikys tokio spaudimo", – teigė R.Dargis.

Esą tolesni įvykiai NT rinkoje iš esmės priklauso nuo Lietuvoje dominuojančių skandinaviško kapitalo bankų. Mat jeigu jų centrinės būstinės leis masiškai neišparduoti valdomo turto, padėtis turėtų išlikti gana stabili. Tačiau dėl priešingo scenarijaus, R.Dargio žodžiais, rinkos padėtis būtų tokia, kurios pasekmių niekas negalėtų prognozuoti.

Milijono nebepakanka

Bendrovė "InReal", tarpininkaujanti parduodant NT objektus, šiuo metu gali pasigirti didele sklypų, nebaigtų statyti objektų ir jau naudojamų pastatų gausa. Dar neseniai bendrovė siūlė pirkti kompleksą, kuriame įsikūrę verslininkai kasmet sumoka apie 1 mln. litų nuomą. Tačiau tiek sklypus, tiek baigtus ir jau naudojamus objektus parduoti itin sunku.

"Bankai šiuo metu visiškai nefinansuoja sklypų įsigijimo, net jei yra patvirtintas detalusis planas", – pripažino "InReal" Tarpininkavimo departamento vadovas Nerijus Valikonis.

Pasak jo, galimybė parduoti konkretų NT projektą šiuo metu priklauso nuo to, kiek užtikrinta gali būti tokios investicijos grąža. "Jeigu parduodamo projekto charakteristikos leidžia investuotojui būti tikram, kad jo investicijos yra mažai rizikingos ir atsipirks per norimą laikotarpį, tai net ir objektui už 100 mln. litų ar daugiau gali būti surastas pirkėjas. Kita vertus, pastaruoju metu pirkėjai daug atsargiau vertina riziką", – dėstė N.Valikonis.