- Sigita Zumerytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir penkios profesinės sąjungos pirmadienį pasirašė atnaujintą šakos kolektyvinę sutartį, kuri numato didesnius minimaliuosius koeficientus apie 1,9 tūkst. socialinių paslaugų srities darbuotojų, priklausančių profesinėms sąjungoms.
Iš profesinių sąjungų pusės sutartį pasirašė Lietuvos socialinių įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos visuomeninių paslaugų profsąjungų federacija.
Šios profesinės sąjungos savo narių turi 49-iose socialinių paslaugų įstaigose visoje Lietuvoje.
„Kiekvieno socialinio darbuotojo ar kito socialinių paslaugų srities darbuotojo veikloje yra tam tikro pasiaukojimo. Tai darbas, kai gerų rezultatų niekas beveik nepastebi, nes manoma, kad tai savaime suprantama. Tai darbas, kuriame tenka išlaikyti kantrybę, tikėti žmogaus gebėjimu keistis net jeigu atrodo, kad pokyčiai neįmanomi. Darbo užmokestis taip pat ne toks, kuris leistų manyti, kad problemos išspręstos. Dėl šios priežasties nuolat kalbamės su savivaldybėmis bandydami įtikinti skirti daugiau lėšų socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčiui, o pasirašydami kolektyvinę šakos sutartį sudarome sąlygas kilstelti atlyginimus daliai darbuotojų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Sutartyje numatyta, kad minimalusis pareiginės algos koeficientas bus: A lygio pareigybėms – 5 (880 eurų bruto); B lygio pareigybėms – 4,5 (792 eurai bruto); C lygio pareigybėms – 4,1 (721,6 euro bruto).
Kitais metais bazinis pareiginės algos dydis sieks 176 eurus. Nustatyta, kad kintamosios algos dalies ir priemokų suma negali viršyti 80 proc. pastoviosios algos dalies. Įtvirtinta, jog darbdavys ne vėliau nei prieš 5 darbo dienas iki įsigaliojimo turi informuoti profesinę sąjungą apie atlyginimų, priemokų ir kitų išmokų mokėjimo tvarkos pokyčius. Nurodyta, kad išmoka šeimai, kai darbuotojas miršta, arba išmoka darbuotojui, jeigu jį ar jo šeimos narius ištinka liga bei kitos negandos, turi siekti nuo 1 iki 5 minimalių mėnesio atlyginimų.
Sutarties nuostatos galios apie 1,9 tūkst. profesinių sąjungų narių, jai įgyvendinti iš viso gali prireikti apie 915 tūkst. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje dirba apie 12 tūkst. socialinių paslaugų srities darbuotojų: iš jų – maždaug 4 tūkst. yra socialiniai darbuotojai, kiti dirba socialinių darbuotojų padėjėjais, lankomosios priežiūros darbuotojais ir asmeniniais asistentais.
Vidutinis socialinių paslaugų srities darbuotojo atlyginimas Lietuvoje siekia apie 1039 eurai „popieriuje“ arba apie 674 eurai „į rankas“.
Nuo 2019 m. įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostata, kad ne mažiau kaip 20 proc. nepanaudotų piniginės socialinės paramos lėšų turi būti skiriama socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčiui didinti ir darbo sąlygoms gerinti bei savivaldybių administracijų socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apeliacinis teismas įpareigojo „Tele2“ peradresuoti „Bitei“ skambučius numeriu 1501
Apeliaciniam teismui nusprendus, kad telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ turi peradresuoti skambučius numeriu 1501 į „Bitės“ aptarnavimo centrą, pastarosios atstovas spaudai Jaunius Špakauskas džiaugiasi teisine pergal...
-
VMVT sustabdė nelegalią pašarų gamybą ir prekybą
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai nustatė ir sustabdė nelegaliai vykdytą ūkininko veiklą – pašaro gamybą ir prekybą. ...
-
Verslas Seimo pirmininkės prašo inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą4
Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos ver...
-
Dalis kauniečių liko be elektros6
Dalis kauniečių priversti laukti, kada Energijos skirstymo operatorius (ESO) pašalins gedimus ir bus atnaujintas elektros tiekimas. ...
-
Premjerė: diskusija dėl bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra pasibaigusi6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su Lietuvos banku. ...
-
„Via Lietuva“: pradedami tvarkyti trys blogos būklės tiltai Kauno, Rokiškio ir Joniškio rajonuose1
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ toliau tęsia valstybinės reikšmės keliuose esančių tiltų ir viadukų tvarkymo darbus. Artimiausiu metu bus pradėti tiltų per Bytvaną (Kauno raj.), Vyžuoną (Rokiškio raj.) ir Voverkį (Joni&sc...
-
Pradedama registracija šventinei prekybai prie pagrindinės šalies Kalėdų eglės1
Festivalio „Kalėdos sostinėje 2024“ organizatoriai kviečia prekybininkus teikti paraiškas prekybai šių metų Vilniaus Kalėdų miestelyje prie eglės Katedros aikštėje. ...
-
LEA: Lietuvoje nuo kovo vidurio pirmąkart sumažėjo degalų kainos1
Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo: benzinas atpigo 0,6 proc., o dyzelinas – 1,4 procento. Pastarąjį kartą tiek benzino, tiek dyzelino vidutinės kainos buvo sumažėjusios kovo viduryje. ...
-
T. Povilauskas: Lietuvos ekonomikos augimas, palyginti su kitomis ES šalimis, atrodo gerai2
SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir prognozuojant, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos prognozės – vienos geriausių Europos Sąjung...
-
Lietuvos bankas atsidūrė pirmajame ketverte1
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad LB buvo vienas iš vos keturių centrinių bankų euro zonoje, kuris praėjusius metus baigė pelningai. Pasak jo, LB pernai uždirbo 23,65 mln. eurų pelną ir į valstybės biud...